Kai atvyksti į svečią šalį, o tavo pažįstamas „dingsta“, apima mažų mažiausiai nerimo jausmas. Ką daryti, ko prašyti pagalbos, kas padės? Tai ne vieno žmogaus istorija. Bet ši, Vitalijaus Balkaus istorija, žavi tuo, kad atskleidžia, kaip nepalūžti net tada, kai palieka tie, kurie žadėjo pasirūpinti, ir tenka nakvoti su valkatomis. Tokia gyvenimo mokykla išmoko nepasiduoti.

– Vitalijau, kodėl kilo mintis vykti į Angliją? Kas tai paskatino?   – Kad ir kaip būtų keista, tačiau mano noro išvykti iš Lietuvos pernelyg nelėmė piniginiai rūpesčiai. Tiesiog nusibodo dirbti po 10–12 valandų, nuolat jaučiant stresą. Dirbau tipinėse Lietuvos gamybos įmonėse su tipiškais savininkais, ...

Teisėjai – kaip visada, nėra atsakingųjų (60)

Lietuvos socialdemokratai - geriausia „Gazpromo“ investicija (142)

Parodysime lenkams, iš kur kojos dygsta? (143)

Drama Garliavoje – sistemos agonija (498)