– Edgarai, jūsų vardas garsus ir Lietuvoje, ir Anglijoje, ir visoje Europoje. Esate didelė žvaigždė, kaip sako visi ekspertai ir žurnalistai. Ar pats kada nors tikėjotės tapti tuo, kas dabar esate?

– Nekoketuodamas prisipažinsiu – kad ir kaip kartais norėtųsi pasidžiaugti savo pergalėmis, tam tiesiog pristinga laiko, darbai veja darbus. Daug keliauju, šalis keičia šalį, miestas – miestą, teatras – teatrą. Tiesiog bėgu nuo tos jūsų įvardintos šlovės! Dėkoju Dievui, likimui ir sau, kad esu tas, kas esu, ir dirbu tokį fantastišką darbą, kurį be galo myliu. O vaikystėje man atrodė, kad vairuoti troleibusą – labai romantiška!

– Žingsniai į šlovės olimpą visuomet sunkūs. Koks buvo sunkiausias išbandymas šiame kelyje?

– Jų tikrai mano gyvenime buvo. Tačiau tai neatsiejama kiekvieno kuriančio žmogaus kasdienybė! Ne visuomet viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, o ir nereikia – juk turi suvalgyti pūdą druskos, kad įvertintum cukraus saldumą.

Sunku buvo, kai 2001 m. atvykau į Londoną. Prieš keletą metų – stygų uždegimas. Bet atsitiesi ir tampi dar stipresnis, dar profesionaliau žiūri į tai, ką darai.

– Ar niekuomet nekilo mintis tapti ne operos, o tiesiog pop atlikėju? Juk tuomet viskas daug paprasčiau, greičiau ir pelningiau.

– Paprasčiau, bet prasčiau! Kam gerti „Coca-cola“, jei gali šampaną? Pažiūrėkite į Lietuvos pop padangę. Kaip kokia rugpjūčio naktis – vieni meteoritai! Čia suspindi, čia jau lietumi krinta žemyn. Tačiau profesionalai dirba tikrai sunkiai. Tokių pažįstu ne vieną.

Na, o dėl uždarbio, patikėkite, operos solisto profesija yra labai pelninga, jei tik, žinoma, esi savo srities asas.

– Jūsų biografija iš tiesų įspūdinga. Pasirodymai garsiausiose pasaulio scenose, įspūdingi vaidmenys. Kas, jūsų nuomone, tai lėmė – talentas, sėkmė ar dar kas nors?

– Visi išvardyti kriterijai plius kruopštus darbas! Be to, turi būti diplomatiškas, maloniai dirbti su žmonėmis. Juk kartais tenka nuryti kartų kąsnį, kai dirbi su sunkaus charakterio režisieriumi ar dirigentu. Šypsausi, sakau „taip“, tačiau nepamirštu, kad scenoje stovėsiu aš. Manau, labai svarbi ir meninė intuicija, lankstumas, na ir, žinoma, geras vadybininkas.

– Ar jūsų dabartiniai pasiekimai būtų buvę įmanomi be sėkmės?

– Sėkmė svarbi bet kurios profesijos žmogui. Jei ji nusisuks – nieko nepeši. Tačiau ji nėra pati svarbiausia. Tik savo profesionalumu ir kruopščiu darbu įgijau daugelio operos teatrų pasitikėjimą ir kvietimą grįžti.

– Papasakokite, kas turėjo lemiamos įtakos jus mokydamas.

– Mano pagrindinis mokytojas yra prof. Virgilijus Noreika, pas jį įgijau dainavimo technikos pagrindus. Vėliau sekė stažuotės pas įvairius Europos ir JAV specialistus.

Daug mokausi ir klausydamas operos meistrų įrašų. Dar vienas svarbus momentas – studijuodamas Vilniuje daug laiko praleisdavau Lietuvos radijo įrašų studijoje. Įrašau kūrinį, klausausi, išgirstu klaidas, jas taisau. Tai puikus būdas tobulintis, ypač kai šalia profesionali ausis.

– Kadangi esate labai garsus, būtų banalu klausti, ar grįšite gyventi į Lietuvą. Bet vis dėlto – kokie jūsų ryšiai su Lietuva dabar ir kokius planuojate ateityje?

– Nuo 2001 metų gyvenu Londone, čia įsigijau namus miesto centre, visai netoli „Covent Garden“. Be to, daug laiko praleidžiu ir Prancūzijoje, savo vasarnamy kalnuose.

O su Lietuva mane sieja labai glaudūs kūrybiniai ryšiai, ir ne tik! Čia gyvena mano šeima, draugai, artimieji. Čia kuriu operos vaidmenis Nacionalinėje operoje ir D. Ibelhauptaitės režisuojamuose spektakliuose. Dainuoju festivaliuose! Į Lietuvą grįžtu 3–4 kartus per metus ir visuomet stengiuosi publiką nustebinti nauju vaidmeniu, koncertu. Aktyviai dalyvauju kultūriniame gyvenime. Štai pernai buvau apdovanotas auksiniu scenos kryžiumi! Manau ir jaučiu, kad esu mylimas ir laukiamas Lietuvoje, todėl su didžiausiu malonumu atvažiuoju. O ateities numatyti negaliu, neturiu tokios dovanos.

– Ar talentingas žmogus, toks kaip jūs, sugebėtų išsitekti savo tėvynėje?

– Kūrybingai asmenybei labai svarbu keliauti, pamatyti platųjį pasaulį, išgirsti ir pamatyti, ką ir kaip daro kiti. Net ir labai didelės valstybės piliečiui užsidarymas tik savo šalyje reiškia kūrybinį sustabarėjimą ir ilgainiui mirtį. Todėl keliauti, tobulėti ir nuolat mokytis yra gyvybiškai svarbu.

– Anglija, atrodo, ima vis labiau jus „įsimylėti“ – kokie jūsų santykiai su šia šalimi?

– Tiesą pasakius, Anglija niekada nebuvo mano svajonių vieta. Niekada netraukė aplankyti Londoną – geriau Paryžių ar Romą, bet esu labai laimingas, kad būtent šioje šalyje užstrigau jau beveik 10 metų.

Turbūt esu dainavęs visuose Jungtinės Karalystės teatruose (išskyrus Velso nacionalinę operą). Jaučiu, kaip giliau ir giliau įleidžiu šaknis į šią žemę. Neturiu jokių iliuzijų nei noro tapti anglu, to niekada nebus, tačiau šioje šalyje jaučiuosi puikiai.

– O ar šiuolaikinis žmogus, Jūsų nuomone, apskritai turi pripažinti kokias nors šalies ribas, ar visur gali jaustis pasaulio piliečiu?

– Istorija kartojasi, tautos keliauja, maišosi. Vieni lieka, kiti – neištvėrę gimtosios šalies ilgesio, grįžta. Tokių yra daug ir tarp mano kolegų.

Mano atveju viskas yra daug sudėtingiau: 80 proc. viso savo laiko praleidžiu keliaudamas. Namai man – gana reliatyvi sąvoka. Žinau, eiliniam lietuviui tai suvokti yra sunku, bet taip yra. Pripratau prie tokio gyvenimo, tikrai tapau Europos piliečiu. Puikiai jaučiuos ir Prancūzijoje, ir Olandijoje ar Vokietijoje.

– Sakoma, kad savo šalyje pranašu nebūsi. Sutinkate su tuo?

– Ne!

– Kokie artimiausios ateities planai?

– Mano kalendorius užpildytas jau keleriems metams į priekį. Džiaugiuosi, kad vėl grįšiu dainuoti į Karališkąją „Covent Garden“ operą. Planuose pasirodymai Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Duos Dievas – taip ir bus!

Edgaro Montvido dosjė

Gimė 1975 m. gegužės 27 d. Kybartuose, Vilkaviškio rajone.

2001 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos V. Noreikos dainavimo klasę.

1999 m. debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro statytoje G. Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“ Artūro Baklau vaidmeniu.

2001–2003 m. stažavosi Londono „Covent Garden“ teatre, jame debiutavo 2002 m.

Dainavo Londono „Covent Garden“, Frankfurto prie Maino, Miuncheno, Liono, Marselio ir kituose žymiausiuose Europos operos teatruose.

Sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje, Čikagos lietuvių operoje.

Koncertavo su Lietuvos nacionaliniu radijo ir televizijos orkestru, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Latvijos, Rusijos nacionaliniu, BBC ir kitais simfoniniais orkestrais.

Dalyvavo įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Atlieka ne tik operinę, bet ir kamerinę muziką.