Tačiau nebandėme spėlioti, ar visa ši situacija turės didesnių pasekmių, nei pasvarstymai dėl Terry reputacijos. Vos užvirus aistroms, jis prarado Anglijos komandos kapitono postą ir buvo priverstas skristi į Dubajų, kur savo santuoką gelbėjo gana chaotiškai viešumoje demonstruodamas meilę savo žmonai (negi tikrai tai leidžiama Viduriniuosiuose Rytuose?).
 

Sausį, dar prieš vadinamąjį Terry „pasukimą į kairę“, „Chelsea“ laimėjo visas rungtynes ir keturiais taškais lenkė artimiausią savo persekiotoją. Tačiau po minėtojo incidento jie laimėjo tik vienerias svarbias rungtynes ir pralaimėjo trejas, kuriose galėjo ir, ko gero, turėjo pasirodyti kur kas geriau.  

 

Terry visuomet buvo garbinamas už šaltakraujiškumą žaidimo aikštelėje, tačiau net ir „Chelsea“ sirgaliai turi pripažinti, kad jo pasirodymas išties buvo paveiktas visų užkulisinių gudrybių.

 

Jis atrodė apgailėtinai savaitgalio varžybose su „Manchester City“, o prieš tai padarė nemažai klaidų rungtyniaudamas prieš Milano „Inter“ bei „Everton“. Tačiau labiausiai šeštadieninių rungtynių metu į akis krito tai, jog Terry prastas žaidimas persidavė ir komandos draugams. Tuo tarpu „City“ žaidėjai rodė paramą savo komandos draugui Wayne‘ui Bridge‘ui ir pasidovanojo nuostabią pergalę.

 

Po rungtynių „City“ žaidėjas Craigas Bellamy buvo neįprastai atviras: „Aš visai nesistebiu dėl JT. Visi žino, koks jis yra“ [už aikštelės ribų]. Po Tevezo baudinio, kuris labai sumenkino „Chelsea“ galimybes laimėti, Bridge‘as atsidūrė siautulio centre. Prieš rungtynes kai kurie žurnalistai netgi teigė, kad „Chelsea“ žaidėjai asmeniškai siuntinėjo paramos žinutes buvusiam „Chelsea“ kairiajam gynėjui.

 

Jei Terry žmona jam tikrai atleido, kaip kad teigė tie patys žiniasklaidos atstovai, galbūt jo išsiblaškymui atėjo galas? Galbūt jis galės susikoncentruoti, susigrąžinti prarastą formą ir stengtis, kad likusio sezono metu „Chelsea“ išlaikytų savo nežymią persvarą prieš „Manchester United“ (ir „Arsenalą“). 
 

Dauguma mano, kad susitikinėti su savo draugo mergina yra paprasčiausiai nepriimtina. Kai ant kortos pastatyta tiek daug, niekas nežino, kiek darbo vietų gali kainuoti tokie žaidimai. Žinoma, oligarcho Abramovičiaus kantrybė – ne geležinė, ir kažin, ar jis žaidėjams bus pakantesnis nei būriui nenusisekusių vadybininkų.