Minint Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį Lietuvoje ir viso pasaulio lietuvių bendruomenėse organizuojami šventiniai renginiai. Tačiau ką šiandienos žmogui, esančiam toli nuo Tėvynės, reiškia Kovo 11-oji?

 

 

Pasak filosofės Nerijos Putinaitės, šią dieną svarbu suvokti kaip esminę šventę ir vertinti ją dėl to, kokius pokyčius ji davė Lietuvai ir jos gyventojams. ,,Nuo 1970 iki 1990 m. lietuviams buvo būdinga neviltis, susitaikymas su esama padėtimi, žmonės buvo priversti vegetuoti. Nepriklausomybės atkūrimas leido keisti šį požiūrį. Tai privertė žmones prisiimti atsakomybę rizikuoti ir jausti, kad tai yra mūsų valstybė. Kovo 11-oji suteikė žmonėms viltį, atsivėrė galimybės. Šis istorinis faktas leido žmonėms išeiti į pasaulį, pamatuoti savo ambicijas ir pretenzijas. Netgi tokia detalė, kad dabar per dvi valandas nuskrendame iš Anglijos į Lietuvą – visa tai Kovo 11-osios pasekmė“, – sakė filosofė, knygos apie sovietinius įpročius ir mąstyseną ,,Nenutrūkusi styga“ autorė.

 

 

Nors viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių yra būtent Vakarai, lietuviams vis dar nebūdingas vakarietiškas noras būti ir bendrauti drauge. ,,Sovietinis režimas siekė įdiegti nepasitikėjimą vienas kitu, žlugdyti tarpusavio santykius. Lietuviai turi vis dar išlikusį individualistų bruožą, kuris dažnai yra pliusas, tačiau kartais jis toks stiprus, kad tai sukelia nesugebėjimą dirbti, kurti ir būti drauge“, – kalbėjo N. Putinaitė. Anot filosofės, taip pat gyvenusios užsienyje, lietuviui reikia lietuvio, nes užsienietis niekuomet nesupras lietuvio taip, kaip kitas tautietis. ,,Vienišumas gali sužlugdyti, o žmogus gali padėti“, – kalbėjo filosofė.

 

 

Pastaraisiais metais, kai plūstelėjo didelė banga emigrantų iš Lietuvos, vis dažniau diskutuojama, kas yra patriotizmas. Ar gali šiuolaikinis žmogus, gyvenantis užsienyje, būti patriotas?

 

,,Kas yra patriotizmas?“ – klausimu į klausimą, ar šiuolaikinis žmogus yra patriotiškas, atsako filosofė. Ji pastebi, kad didžioji dalis užsienyje gyvenančių lietuvių – ekonominiai emigrantai. ,,Lietuva turėtų tapti kitokia, kad jie galėtų grįžti“, – kalbėjo N. Putinaitė. Nepaisant to, filosofė sako, kad dauguma lietuvių įsitikinę – Lietuvoje gera gyventi, nes ten yra artimi žmonės, giminės.

 

„Mes turime siekti, kad ryšiai su Lietuvoje likusiais giminaičiais, tos pačios profesijos atstovais būtų glaudesni“, – kalbėjo filosofė. N. Putinaitė pastebi, kad užsienyje gyvenantys specialistai ir mokslininkai sudaro sąlygas tautiečiams stažuotis savo darbovietėse. Lietuviams užsienyje svarbus ryšys su Lietuva, o tai ir yra vienas svarbiausių patriotizmo bruožų. „Žmogus neprivalo gyventi Lietuvoje tam, kad būtų patriotas. Svarbu, kad jis prisideda prie Lietuvos gerovės“, – tokios nuomonės apie patriotizmą yra Nerija Putinaitė.