Atidaryme dalyvaus ilgametė Viktorijos ir Alberto muziejaus kuratorė, plakato specialistė Margaret Timmers, 1989-1991 inicijavusi ir kuravusi didelę demokratinių permainų plakatų kolekciją iš Rytų ir Vidurio Europos kraštų. Atidarymo metu taip pat bus demonstruojamas naujas Domanto Vildžiūno filmas "Tikras garsas Valstybės atgimimo 1989-1993", puiki tų laikų įvykių vaizdo antropologija - žmonės, gatvės, dainos, virtinos, tokie, kokie buvome, be atminties romantikos.

 

1989 – 1991 metų įvykiai Rytų ir Centrinėje Europoje, nutraukę Maskvos dominavimą regione bei pagaliau sugriovę Sovietų Sąjunga buvo gausiai dokumentuojami bei aprūpinami agitacine medžiaga. Dizaineriai sukūrė dešimtis plakatų, kurie fiksavo laiko prioritetus ir pagrindinius naratyvus – istorijos ‚baltąsias dėmes‘, propagavo demokratines vertybes, nepriklausomos spaudos kūrimąsi, naujus restitucinius bei inovatyvius kultūros procesus.

 

Plakatus piešė ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir savamoksliai, suaktyvėjus politiniams judėjimams atsirado ir masinis tokios produkcijos užsakovas ir vartotojas. Dailininkai kūrė plakatus, spaustuvės juos spausdino, o žmonės kabino gatvėse, nešė demonstracijose ir mitinguose.

 

Pagrindiniai plakatų užsakovai buvo Sąjūdis ir Lietuvos komunistų partija, daugiausiai bendradarbiavę su profesionaliais dailininkais, kartais dirbusiais ir vienai, ir kitai pusei: tai Jonas Varnas, Kazimieras Paškauskas, Gintaras Gesevičius, Albertas Broga, Jokūbas Zovė, Romas Dubonis, fotografas Zinas Kazėnas ir kt. Jie į Sąjūdį atsinešė savo stilistiką, suformuotą lietuviškos tarybinio plakato mokyklos.

 

Profesionalių dailininkų sukurti plakatai, taikliai surastos metaforos, netikėti minties posūkio bei kompozicijos sukeldavo didelį susidomėjimą, būdavo aptarinėjami visuomenės, kartais net savarankiškai išdidinami ir nešami demonstracijose.

 

Plakatai puikiai atspindi istorijos dramą, tačiau kuo jie įdomūs mums šiandien? Neabejotinai ir šiandien jie suteikia galimybę geriau suvokti išsivadavusių Baltijos šalių bei konkrečiai Lietuvos gyventojų vertybes. Juose dominuoja buvusio režimo drausti bundančio nacionalizmo simboliai, ne mažiau svarbūs ir šiandieninėje politikoje; svarbiausi tais metais sukrėtę įvykiai, turėję atgarsį ir vėlesnei nacionalinei savivokai; pagaliau pagarba piliečio teisėms.

 

Įvairios paskirties plakatus parodai atrinko prof. Juozas Galkus, paroda rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi bei Lietuvos ambasada JK.