Skaitomiausi
Horoskopai
Nuomonės
Patriotizmas pro sukąstus dantis
2010-03-11, Margarita NARVYDAITĖ, Vyriausioji redaktorė
Santykiai per atstumą – įdomi patirtis, tą patvirtins kiekvienas, kada nors tai patyręs.
Ilgesys tuomet – ne šiaip ilgesys, o kaklą smaugiantis jausmas; e-laiškas pašto dėžutėje – lyg pranešimas, kad laimėjote milijoną; kiekvienas bučinys po išsiskyrimo – kaip pirmasis gyvenime; o telefono sąskaitos, atvirkščiai, verčia krūpčioti, bet juk tai nesvarbu... Ir net jei buvimas kartu iš tiesų labiau panašus į vieną didelį NESUSIPRATIMĄ negu į didelę laimę, vos atitolstat vienas nuo kito – rožiniai akiniai tik – šmaukšt! – ir vėl ant nosies.
Panašiai ir su ta Tėvyne, kuriai, kaip kokiam per nuotolį garbinamam meilės objektui, priskiri savybes, kurių jis neturi, bet TU LABAI NORĖTUM, kad turėtų.
Aš, pavyzdžiui, auklėta labai patriotiškai: čia mūsų kraštas, slėniai, mėlynakiai ežerai ir Neringos juosta, mūsų kalba, kuria kalbėti privalo mano vaikai, juokingos pavardės -ytės, -aitės, -utės ir -ienės, bet jos tokios savos, kaip ir ilgokos lietuviškos nosys. Negali išsižadėti. Jei pašauktų ginti Tėvynės, su šautuvu rankoje stočiau į priešakinę liniją, nors net tarakoną gaila numygti... Bet gal išgąsdinčiau priešą nutaisiusi rūgščią miną?
„Neklausk, ką tavo šalis tau gali duoti, klausk ką tu gali duoti savo šaliai“, – labai mėgstu šiuos legendinio JAV prezidento J. F. Kennedy žodžius.
Tik už ką kovoti ir ką dar atiduoti savo šaliai, kuriai, panašu, nelabai mūsų reikia? Mokesčius? Protus, dėl kurių „nutekėjimo“ visi viešai verkia?
Leiskite tiems protams dirbti, ir jie galės sumokėti mokesčius.
Kūrybinį potencialą, talentą, sportinius pasiekimus?
Menininkai apkrauti tokiais mokesčiais, kad kiekvienas kūrybinis judesys jiems – grynas nuostolis, tad čia kaip tam priežodyje – jei gali nedainuoti, nedainuok.
Olimpinių čempionų ąžuolo vainikai nuvyto – šventė baigta, labai jums dėkui, toliau sukitės kaip norit. O mes, žinoma, jus pasmerksime, jei išsižadėsit lietuvybės ir eisit atstovauti kitai šaliai (kuri pasiryžusi užtikrinti padorų gyvenimą jos vardą garsinantiems sportininkams). Materialistai jūs nelaimingi!
Ką dar galime duoti? Vaikus, žinoma! Gimdyti tikrus lietuvius savo šaliai, gerus žmones, pavyzdingus piliečius.
Kiekviena padoresnę karjerą Lietuvoje padariusi moteris jums pasakys – visos kalbos apie gimstamumo skatinimą yra gryniausia migla. Neverta slėpti – pokalbio dėl darbo metu esame priverstos ne tik atsakinėti į šiaip jau asmeninius ir su kvalifikacija niekaip nesusijusius klausimus apie šeimyninę padėti, bet ir prisiekinėti, kad ginkdie neketiname „apsivaikiuoti“!
Taip buvo dar prieš tai, kai paaiškėjo, kad drąsesnės vėliau bus patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad dirbo, uždirbo ir turėjo akiplėšiškumo išeiti motinystės atostogų. Už savo sumokėtus mokesčius.
Žinoma, su kai kuriomis išimtimis (neabejoju, kad buvo nemažai ir piktnaudžiavusių įstatymo spraga). Tik galva neišneša, kuo Valstybei nusikalto žmogutis, kuris ateis ne į šį pasaulį, o tiesiai į kalėjimą?
Mūsų politikai pagaliau pripažino, kad per naktį „subrandinta“ mokesčių reforma buvo klaida. Tačiau kam rūpi šios šalies žmonės, kurie dėl tokio klaikaus diletantiškumo atsidūrė ant bedugnės krašto?
Aną savaitę spaudoje skaičiau: „Vėlyvą naktį išbėgusi į netoliese esantį miškelį 24-erių Edita ilgai suko sniege ratus. Tik kitą dieną policijos pareigūnai, aptikę jaunos mamos išmintus takus, atrado ją miške nebegyvą.“
Į neviltį pulti trijų vaikų motiną privertė išvakarėse gautas antstolės raštas apie šeimai nebepakeliamą įsiskolinimą.
Galbūt Edita turėjo dar vieną alternatyvą – ieškoti kokio nors darbo svetur?
Tuomet greičiausiai tą patį laikraštį būtų papuošusi antraštė: „Tris vaikus pametusi motina vaikosi geresnio gyvenimo.“
Rašydama mąstau apie dar vieną tautos šventę – Kovo 11-ąją. Galvoje skamba sparnuota JFK citata ir taip norisi pasakyti kažką įkvepiančio. Bet prisipažinsiu atvirai – nebeišmanau, ką dar galiu duoti savo šaliai. (O gal būtų tiksliau klausti - ką dar ji gali paiimti iš mūsų?)
Duočiau nebent patarimą (tik šuns balsas į dangų neina): atsigręžkite į savo žmones, nes tik jie gali prikelti šitą šalį. Nebesmaukite verslo, leiskite dirbti, uždirbti ir mokėti Valstybei taip reikalingus mokesčius. Nebesmaukite bent pajamų netekusių šeimų su vaikais, atidėkit jų nelaimingas paskolas, leiskit atsistoti ant kojų!
Neverskite tėvų palikti savo vaikus, motinų sukti mirtinus nevilties ratus sniege.
Su Kovo 11-ąją, mieli ponai ir ponios valdžioje! O apie patriotizmą pafilosofuosime, kai lietuviui nereikės galvoti, ką vaikams padėti ant stalo kitą dieną.
Ir neskubėkite smerkti tų, kurie ieško išeities. Nes tik ar ne tokie žmonės savo šaliai gali duoti daugiau, nei sėdynes auginantys KALBĖTOJAI?
Reklama
Naudingi telefonai
Visi reikalingi JK dokumentai
Tel 0208 5360 065
Vežu į oro uostus
Tel 0778 6038 410
Mokesčių grąžinimas
Tel 0785 798 9917
