Su tokiu įstatymu nesutikusiems bendrovių savininkams gresia kalėjimas.

Prezidentas Robertas Mugabė remia įstatymą, bet tam pritaria ne visi valdžios vyrai. Ministras pirmininkas Morganas Tsvangirai teigia, kad įstatymas turi būti laikomas negaliojančiu, nes nepraėjo tam tikrų privalomų procesų. Zimbabvės verslo sąjungos kongresas taip pat nepritaria naujajam įstatymui – anot Kongreso atstovų, įstatymo idėja yra teigiama, tačiau realiai neįgyvendinama.

 

Naujasis įstatymas yra kito įstatymo, pagal kurį buvo nusavintos baltiesiems šalies gyventojams priklausančios fermos, papildas. Prieš dešimtį metų prasidėjęs fermų nusavinimas baigėsi didžiule nesėkme – dauguma nusavintų fermų iki šiol yra apleistos ir nenaudojamos. Dėl tokios vyriausybės klaidos kadaise Afrikos duonos pintine vadintai šaliai tenka remtis iš užsienio importuojamu maistu. Tai paskandino šalies gyventojus infliacijos liūne.

 

Ekonomistai pranašauja, kad dėl naujojo įstatymo pasikartos panaši situacija. Taip pat teigiama, kad iš įstatymo pasipelnys tik pareigūnai, kuriuos vyriausybė paskirs „susitvarkyti“ su užjūrio kompanijomis.

 

Užsieniečiams priklausančios įmonės, kurių vertė 500 tūkst. JAV dolerių ar daugiau, privalės parduoti 51 proc. savo turto per penkerius metus. Ekonomistai teigia, kad toks sumanymas yra tiesiog siaubingai nevykęs ir atbaidys užjūrio investuotojus, kurių pagalba dabar yra itin reikalinga sunkiai besiverčiančiai šaliai.