"Nors dangus buvo apsiniaukęs, vestuvininkams tai nuotaikos negadino. Stalas lūžo nuo vaišių: buvo ir alučio, ir medučio, ir lašinių, ir sūrio. Sodybos vadybininkai Jūratė ir Gintas visus vaišino ir blynais su uogiene", - TIESAI pasakojo šventės organizatorė Ona Dobrovolskienė. 

 

Kai atskubėjo gaspadinė su gaspadorium, šventė įsisiūbavo. Grojo muzika, skambėjo dainos. Gaspadoriai su duona ir druska pasitiko jaunuosius, šie šoko valsą, o piršliai – polką. Buvo ir žydelis su savo „tavora“, ir ypatingi velniai, nusiteikę gundyti sielas. Atlėkė netgi čigonų taboras  – čigonės iš kortų visą tiesą paporino.

 

Netrukus ir ubagė pasibeldė, maisto prašydama. O kai persivalgė, prireikė ir daktarų pagalbos bei vaistų.

 

Šventėje netrūko žaidimų ir rungtynių. Kas virvę traukė, kas su maišais bėgo, kas arkliukais jodinėjo... Galiausiai susigrūmė Lašininis ir Kanapinis. Šis mūšis, kurį laimi Kanapinis – simbolinė pavasario pergalė.

 

Prisišokę, pasivaišinę svečiai ir vestuvininkai ėjo deginti Morės, taip sunaikindami žiemos negeroves. Susirinkę visi garsiai vijo lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo.“