„Žvėris, ne žmogus“, – galima pagalvoti sužinojus apie šio žmogaus fizinę ištvermę. Turbūt ne vienas pritartų, kad pasiekti tokį rezultatą – labai sunku. Tačiau Rolandas tik šypsosi ir tikina, kad tai – alinančių ir atkaklių treniruočių vaisius. „Daugybę metų rekordų siekiau Lietuvoje, ten taip ir neatsirado konkurentų, galinčių su manimi išbandyti jėgas. Jau šešerius metus gyvenu Anglijoje ir ieškau žmonių, kurie padėtų šioje šalyje surengti netradicines varžybas. O gal atsirastų ir norinčių rungtyniauti su manimi“, – iššūkį sporto mėgėjams meta lietuvis, norėdamas kaip nors ypatingai baigti savo sportinę karjerą.

 

–Sportuoju nuo jaunystės, maždaug nuo dvylikos metų. Ilgą laiką užsiiminėjau šiuolaikiniu japonų kovos menu – dziudo. Vėliau dirbau treneriu, turėjau savo klubą. Kartą, apie 1988-uosius, laikraštyje perskaičiau, kad vienas amerikietis pasiekė atsispaudimų nuo žemės rekordą. Užsidegiau ta idėja ir pats ėmiau treniruotis. Kasdien darydavau po šimtą ar du šimtus atsispaudimų, ir pamažu šį skaičių vis didinau.

 

– 1994 metais nuvažiavau į „Lietuvos sporto“ redakciją, prisistačiau, parodžiau minėtąjį straipsnį apie amerikietį. Jie mane ir supažindino su agentūra „Factum“ bei jos vadovu Vytautu Navaičiu. Dar tais pačiais metais bandžiau siekti pirmojo rekordo Vilniuje. Deja, pirmasis blynas buvo šiek tiek prisvilęs – padariau tik du tūkstančius atsispaudimų. Tąsyk bandžiau lygiuotis į amerikietį, nes varžovo, kaip ir iki šiol, neradau. Vėliau buvau prikalbinęs treniruotis vieną jaunuolį, bet šis, ko gero, neturėjo tiek valios.

 

– Kaip dažnai rengdavote pasirodymus?   

 

– Kiek prisimenu, jie vyko kasmet, visoje Lietuvoje: Šiauliuose, Vilniuje, Palangoje. Važiuodavau visur, kur tik kviesdavo. Keletą kartų yra tekę rekordo siekti ir televizijos studijose tiesioginio eterio metu.

 

– Kiek kasmet išaugdavo jūsų asmeninis rekordas?

 

– Kol buvau jaunas ir energija tryško per kraštus, kasmet atsispaudimų nuo žemės skaičius paaugdavo vienu ar dviem šimtais. Niekada netroškau jokių apdovanojimų – tiesiog kaskart būdavo įdomu patikrinti savo jėgas.

 

– Tai kada pasiekėte geriausią rezultatą?

 

– 2004 metais. Daugiau nei per aštuonias valandas nuo žemės atsispaudžiau keturiolika tūkstančių kartų.

 

 

– Būtina reguliuoti mitybą: negalima valgyti riebalų, kurie tik sausina organizmą. Jei žinau, kad po mėnesio laukia rekordas, atsisakau duonos, bulvių. Vartoju kuo daugiau angliavandenių. Na, ir, žinoma, nuolat treniruojuosi.

 

– Ką valgote prieš pat varžybas?

 

– Pavyzdžiui, pusryčiams – vienas kiaušinis, pietums – sriuba, ryžiai, žuvis ir salotos, vakarienei – vėl salotos. Žinokite, siekdamas rekordo per tas kelias valandas visada numetu apie tris kilogramus (šypsosi – aut. past.).

 

 

– Nevalgau kiaulienos – iš jos tik riebalai ir jokios naudos. Apskritai, sako, kad mėsa – vyrą stiprinantis ir energijos suteikiantis produktas, tačiau ji mano mitybos racione nėra svarbi. Jei renkuosi mėsą, tai būna vištiena.

Ištvermės ir jėgų prideda ir tai, kad niekada gyvenime nerūkiau.

 

 

– Meluočiau, jei sakyčiau, kad visai nevartojau. Retsykiais, per kokius tris mėnesius kartą pasimėgauju (šypsosi). Bet šiaip nesu etatinis gėrikas.

 

 

– Paprastai du kartus, kartais tris. Kol gyvenau Lietuvoje, dirbdamas trenerio darbą visada turėjau galimybę tai daryti kada tik panorėjęs.

 

 

– 2004 metais, po paskutinio rekordo, išvykau su tuometine drauge. Ji labai norėjo važiuoti, todėl tai buvo labiau šeimyninis sprendimas. Planavome pabūti neilgai, bet čia jau – šešeri metai. Draugės giminės buvo pažadėję padėti panašias varžybas suorganizuoti šioje šalyje, bet visi planai taip ir liko kalbomis. Bandžiau pats kalbėtis su anglais, bet jie tik stebisi, gūžčioja pečiais nesuvokdami, kad galima padaryti tiek atsispaudimų.

 

 

– To man tikrai trūksta. Bet nenuleidžiu rankų ir nuolat treniruojuosi. Sportą derinu su kroviko darbu gamykloje. Namuose turiu treniruoklių, tad žiemą kambaryje treniruojuosi, o vasarą – lauke. Savaitgaliais, kai turiu daugiau laisvo laiko, einu į sporto salę. Žodžiu, ryžto nepraradau. Dabar man keturiasdešimt vieneri. Norėčiau surengti dar porą įspūdingų pasirodymų ir baigti savo karjerą.

 

 

– Tik savo malonumui. Artimieji juokiasi sakydami, kad manęs jau nepakeis. Žinoma, fizinę ištvermę, kūno formas ir puikią savijautą palaikyti reikia.

 

 

–Neišvengiamai iškyla visokių problemų, ypač dėl sąnarių. Tačiau į gydytojus retai kada teko kreiptis. Visada stengiuosi pats susitvarkyti su savo negalavimais.

 

 

– Su ta drauge, su kuria atvykau į Angliją, išsiskyriau. Vedžiau ukrainietę, su ja auginame dukrelę. Ji – buvusi fechtuotoja. Dabar ją skatinu pasportuoti tik tam, kad išlaikytų puikią figūrą.

 

 

–Keletą dienų einu į pirtį, plaukioju baseine. Atsispaudimai nuo žemės – specifinis sportas, kai nuolat kartojamas tas pats judesys, todėl atpalaiduoti raumenis po tokios apkrovos tiesiog būtina.

 

– Žinoma, žmonės visada kalbėjo ir kalbės. Bet aš tiesiog išnaudoju savo talentą, turiu tikslą, jo siekiu, bandau savo jėgas toje srityje, kurioje jaučiuosi stiprus, ir nekreipiu dėmesio į aplinkinių komentarus.

 

 

– Susikaupti tikslui, niekada nepasiduoti, o svarbiausia – nesiblaškyti nuo vienos sporto šakos prie kitos. Atrasti savo talentą ir jį tobulinti bei siekti rezultatų.

 

 

– Apie tūkstantį aštuonis šimtus. Kai buvau jaunesnis, per valandą esu atsispaudęs du tūkstančius devynis šimtus kartų.

 

 

– Teks vykti į Lietuvą ir ten organizuoti renginį. O gal čia yra kokių klubų, kurie rengia netradicinių sporto šakų rekordų siekimo varžybas? Gal vyksta kokie šou? Labai laukiu bendraminčių.