Vyrams

Mylimiausias priešas

2010-02-06, Parengta pagal www.elegancija.eu

Per savo istoriją žmonija pasiekė neįtikėtinų rezultatų – išmoko nustatyti DNR, suskaldė atomą, dykumose nutiesė slidinėjimo trasas ir įveikė Žemės trauką. Tačiau taip ir neišmoko atsispirti tabakui.

Turbūt joks augalas Žemėje nėra taip mylimas ir kartu nekenčiamas, kaip tabakas. Keletą tūkstančių metų jis teikia malonumą milijonams rūkalių. Dėl jo kilo karai. Jis sukrovė turtus jo gamintojams, pirkliams ir nusinešė milijonus gyvybių. Teigiama, kad kasmet tabakas nužudo apie 8 milijonus pasaulio žmonių. Tabako industrijoje visame pasaulyje dirba apie 40 milijonų žmonių. Kasmet planetoje pagaminama 5,5 trilijono cigarečių, kurias surūko 1,1 milijardo žmonių, arba daugiau kaip šeštadalis pasaulio gyventojų, arba trečdalis visų suaugusiųjų. Šis skaičius kasmet padidėja beveik 3,5 procento. Tik didinami mokesčiai efektyviai sumažina rūkalių skaičių – pabranginus cigaretes 10 proc., per tris mėnesius jaunų rūkalių sumažėja 7 proc. (suaugusiųjų – 4 proc.).

Pažaboti ugnį

Jau keletą šimtmečių tabakas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Cigaretės griebiamės ir kai mums gera, ir kai jaučiamės vieniši ar pavargę. Rūkome, kai neturime ką veikti ar dėl kompanijos.

Kodėl žmonės taip mėgsta rūkyti, nors ir suvokia šio įpročio keliamus pavojus?

Socialinių ir psichologinių priežasčių yra daug. Kiekvienas, pradėjęs rūkyti dar paauglystėje, žino – tai buvo siekis pamėgdžioti suaugusiuosius ar draugus, savotiškas maištas. Žmonės, pradėję rūkyti brandžiame amžiuje (tokių, beje, mažuma), dažniausiai tai daro ieškodami saviraiškos formų ar dėl asmeninių išgyvenimų.

Sigmundas Freudas (aršus cigarų mėgėjas) tvirtino, kad norą rūkyti sąlygoja pasąmoninis potraukis imituoti motinos krūties žindymą, o pats rūkymo ritualas – tai išdidus priminimas apie pirmykščius laikus, kai žmogus išmoko pažaboti ugnį.

Tačiau ką cigaretė reiškia iš tikrųjų? Kaip ji atsirado mūsų gyvenime?

Cigaretės istorija

Tabako istorija prasidėjo Amerikos žemyne. Pirmieji jį pradėjo auginti Šiaurės Amerikos indėnai, manoma, dar prieš mūsų erą. Iš pradžių jie vartojo tabaką kaip anestetiką – jį kramtydami malšindavo dantų skausmą ir barstė ant atvirų žaizdų. Vėliau pritaikė tabaką religiniams ritualams – rūkė taikos pypkes ir vaikydavo dvasias. Kai kurie vietiniai šamanai sugebėdavo prisirūkyti net iki tikros ekstazės...

Rūkoma buvo Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Indijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Vieninteliai europiečiai nepažinojo tabako, bet vėliau būtent jų dėka tabakas paplito po visą pasaulį. Kristupas Kolumbas atrado ne tik Ameriką, bet ir tabaką, ir atvežė jį į Europą.

Tabakas Europoje netruko pasiglemžti ir pirmąją auką. Kolumbo ekspedicijos narys Alvarecas Gonzalesas, parodęs Ispanijos karališkajai šeimai rūkymo procesą, sukėlė rūmuose pasibaisėjimą ir sąmyšį. Dūmai, virstantys iš burnos ir šnervių, aukštuomenei priminė patį šėtoną, tad netrukus Gonzalesas buvo nužudytas, o pats tabakas – pasmerktas…

Uždraustas vaisius – saldus

Nors valstybių vadovai nuo Japonijos iki Portugalijos baisiomis bausmėmis baudė tabako pirklius, augintojus ir rūkalius, malonumas pasirodė stipresnis už baimę. Nepaisant milžiniškų importo mokesčių – Anglijoje tabakas vienu metu buvo apmokestintas net 4000 procentų – jis plito po Europą. Iš pradžių kaip gydomoji priemonė – XVI a. rūkymu buvo bandoma gydyti kosulį, skorpiono įkandimus, kaulų lūžius, peršalimą, odos ligas ir astmą. O per vieną maro epidemiją pastebėta, kad rūkantieji juo neužsikrečia.

Netrukus valdžia suvokė, kad užuot draudus tabaką, iš jo galima užsidirbti daug pinigų. Tad XVII a. tabakas pripažintas oficialiai, o tada atsirado ir pats terminas „rūkymas“ – lig tol visose kalbose tai buvo „dūmų rijimas“…

Elgetų išradimas

Tuometinė aukštuomenė mėgavosi tik cigarais, pypkėmis ir šniaukščiamu tabaku. Cigaretes XVIII a. išrado Ispanijos elgetos. Gatvėse surinktas cigarų nuorūkas jie sutrindavo, o gautą tabaką iš naujo susukdavo į popieriaus skiautes ir rūkydavo tokias „cigarritos“.

Taip rūkaliai XIX a. pradžioje susiskirstė į dvi klases – turtingieji vertino cigarus, pypkes ir gerus tabako šniūkius, o prastuomenė tenkinosi cigaretėmis. Bet per Krymo karą anglų ir prancūzų karininkai iš sąjungininkų turkų ir belaisvių rusų išmoko sukti cigaretes – jos buvo patogesnės rūkyti trumpomis poilsio akimirkomis.

Grįžę namo Anglijos karo didvyriai pradėjo reikalauti tokių cigarečių iš tabako parduotuvių, ir rinka netruko prisitaikyti. Taip savo istoriją pradėjo Londono tabako pirklys Philipas Morrisas, beje, gana jaunas miręs nuo vėžio.

Suktinukių mašina

Žinoma, pačiam sukti suktines buvo varginantis procesas. 1876 m. amerikiečių tabako kompanija pažadėjo milžinišką premiją tam, kas sukurs automatinį suktinių mechanizmą. Svajonė gauti tą premiją apsėdo skardininko padėjėją Jamesą Bonsacką, ir jis po ketverių metų, sulaukęs vos 21-erių, užpatentavo pirmąjį aparatą masinei cigarečių gamybai. Jo kūrinys galėjo pagaminti iki 120 tūkstančių cigarečių per dieną!

Kaip ir daugelis masinio vartojimo gaminių, cigaretės užkariavo pasaulį karų metais. Per I pasaulinį karą kareiviai frontuose surūkė per milijardą cigarečių. Jiems grįžus namo, tabako prekyba pagyvėjo – visa jaunuolių karta buvo įpratinta rūkyti.

Prisiminė ir moteris

Egzistavo ir kita didelė vartotojų grupė – moterys, kurioms vis dar buvo neprieinamas toks išimtinai vyriškas užsiėmimas. Tik 1924 m. buvo pradėtos kurti „moteriškos“ cigaretės, ir per dešimt metų Amerikoje rūkančių paauglių mergaičių skaičius patrigubėjo. 1939 metais Amerikoje rūkė 53 procentai vyrų ir 66 procentai moterų.

Prie moterų rūkymo skatinimo prisidėjo ir Holivudas – rūkančios moterys, tokios kaip M. Dietrich ar A. Hepburn, ekrane visada atrodė gundomai. Tik vėliau, kai pasaulis daugiau sužinojo apie rūkymo žalą, rūkančios moterys ėmė nykti iš ekranų…

II pasaulinio karo metais cigaretės jau buvo oficialiai įtrauktos į kareivių maisto davinius. Taip atsirado dar viena rūkalių karta. Tabakas tapo pasaulio valdovu.

Hitleris nekentė rūkalių

Dar XVI a. medikai pastebėjo, kad rūkalių lavonų vidaus organai yra pajuodę. Po šimto metų gydytojams pavyko tabako ekstraktu nunuodyti katę. Kilo įtarimas, kad rūkymas trumpina rūkaliaus gyvenimą.

Pagrindinė sudedamoji tabako dalis – nikotinas (pavadintas žymiausio Prancūzijos tabako pirklio Jeano Nicoto garbei) – buvo atrastas tik 1826 m. Po dešimties metų amerikiečių mokslininkai ištyrė, kad nikotinas gali nužudyti žmogų, ir paskelbė, kad tai baisiausias žmonijos nuodas.

1912 m. paskelbta pirmoji prielaida, kad tarp rūkymo ir vėžio yra tiesioginis ryšys, o nacistinę Vokietiją galima laikyti pirma pavyzdine su rūkymu kovojančia šalimi. 1939 m. Geringas uždraudė uniformas vilkintiems asmenims rūkyti viešose vietose, o 1942 m. buvo uždrausta pardavinėti cigaretes moterims. 1941 m. SS medikai pradėjo neigiamo nikotino poveikio žmogaus organizmui tyrimus su karo belaisviais. Šiuos tyrimus skatino pats Hitleris, nekentęs rūkymo.

Cigaretės su salotų lapais!

Tačiau nacių tyrimų rezultatai tapo prieinami pasauliui tik 1948 m., kai anglų mokslininkas R. Dollas, remdamasis nacių tyrimais, pirmas oficialiai paskelbė išvadą, kad rūkantieji 50 kartų labiau rizikuoja susirgti vėžiu nei nerūkantieji. Šis įrodymas tapo mokslininkų karo su tabako kompanijomis pradžia, nors pasauliniu mastu rūkymo ir plaučių vėžio ryšys buvo paskelbtas neginčijamu tik 1962 m.

Nepaisant diskusijų ir tabako lobistų įrodinėjimų apie teigiamas tabako savybes, jau nuo 1950-ųjų dūmo filtracija ir nikotino mažinimas cigaretėse tapo svarbiausiu tabako kompanijų tyrimų objektu. Pradėtos gaminti cigaretės su mažiau dervų ir medžiaginiais filtrais. Atsirado ir cigarečių laikikliai. 1968 m. pradėtos gaminti cigaretės „Bravo“ – tabaką jose pakeitė… salotų lapai! Bet jų gamyba nutrūko dėl visiško komercinio kracho.

Kas kaltas?

Net ir šiandien nežinoma, kaip išsivysto žmogaus priklausomybė nikotinui, kitaip tariant, kaip tampama rūkaliumi. Viena didžiausių problemų – pripratimas prie nikotino. 1610 m. anglų mokslininkas F. Baconas pirmą kartą pastebėjo, kad mesti rūkyti yra sunku. Bet nuo tada vis dar nerastas lengvas būdas atsisakyti nikotino.

Beje, kai kurie gydytojai teigia, kad rūkymas gali būti... naudingas. Nyderlandų mokslininkai tyrimais įrodė, kad rūkantieji 50 proc. rečiau serga Alzheimerio liga. Rūkaliams taip pat mažiau gresia susirgti ir Tourettes – nevalingų keiksmų – sindromu. Sakoma, kad rūkymas padidina budrumą ir padeda sukoncentruoti dėmesį.

Tačiau, kai praėjusio amžiaus pabaigoje buvo pripažinta, kad pasyvus rūkymas yra ne ką mažiau kenksmingas, nei aktyvus, Vakaruose buvo uždrausta rūkyti viešose vietose. Didžiosios tabako kompanijos pasistengė atsisakyti tiesioginių sąsajų su tabako gamyba ir ėmė investuoti į kitas veiklas. Taip „Philips Morris“ tapo „Atria“, kuri plečia interesus maisto gamybos srityje (jai priklauso „Kraft“ maisto koncernas), „RJ Reynolds Tobacco Company“ virto „RJ Reynolds Industries“ (nukreipdama savo veiklą į logistiką ir aliuminio gamybą), o „American Tobacco Company“ – „American Brands Inc“, ir t. t.

Taigi, dabar niekas nebėra kaltas dėl jūsų pasirinkimo. Viskas išsakyta, rūkymo padarinius žinote. Tabakas visada buvo ir yra jūsų priešas. Bet jei nesugebate problemų išspręsti be cigaretės, ji vis dar tebėra ir jūsų geriausias draugas. Nes ar turite kitą tokį, kurio per dieną pasiilgstate kelis ar keliolika kartų?

Ką reiškia cigarečių pavadinimai?

Tabako kompanijų bosai suvokė, kad rūkaliams labiausiai imponuoja anglofiliški cigarečių rūšių pavadinimai. Nors absoliuti dauguma pavadinimų yra sukurti JAV, ant cigarečių pakelių puikuojasi Anglijos vietovardžiai, pvz., „Chesterfield“ (vietovė), „Pall Mall“ (XIX a. snobiškas Londono rajonas), arba angliški titulai: „Viceroy“ („Vicekaralius“) ar „Peer“ („Peras“). Dažnai pakelių dizainas kuriamas su karališkais herbais ar emblemomis.

„Marlboro“ – sutrumpinta nuo Marlborough – taip vadinosi Londono gatvė, kurioje stovėjo pirmoji „Philip Morris“ tabako gamykla. Užrašas ant pakelio esančiame kompanijos herbe „Veni Vidi Vici“ (lot. – „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“) atsirado penktajame dešimtmetyje, kai „Marlboro“ cigaretės buvo pradėtos gaminti su filtrais. Toks išdidus užrašas atspindi kompanijos ambicijas užkariauti cigarečių su filtrais rinką.

Kalbama, kad aktoriai Davidas McLeanas ir Waynas McLarenas, cigarečių reklamose įkūniję „Marlboro kaubojus“, neva mirė nuo plaučių vėžio. Tai netiesa: nepaisant reklamose jų rankose ar lūpose smilkstančių cigarečių, nė vienas iš jų nerūkė, nes saugojo dantų baltumą, ir mirė dėl visai kitų priežasčių.

„Bond Street” – taip vadinosi Londono gatvė, kurioje buvo įsikūrusi pirmoji „Philip Morris“ tabako gaminių parduotuvė ir kompanijos būstinė.

„Camel“ (angl. „kupranugaris“) – kai šias cigaretes gaminanti kompanija „RJ Reynolds“ pradėjo importuoti tabaką iš Artimųjų Rytų ir Turkijos, viena tabako rūšis buvo tiekiama iš Kamelio miesto. Buvo planuojama cigaretes pavadinti „Kamel“, bet kompanijos vadovas nusprendė pavadinimą padaryti suprantamą anglakalbiams – taip gimė „Camel“.

„L&M“ – tabako kompanijos „Liggett & Myers“ įkūrėjų inicialai.

„Kent“ – tabako kompanijos „Lorillard“ įkūrėjo Herberto A. Kento garbei pavadintos cigaretės. Jokios sąsajos su Kento grafyste Anglijoje.

„Lucky Strike" (angl. „laimingasis smūgis“) – dar 1871 m. įregistruotas cigarečių rūšies pavadinimas, primenantis Aukso karštinės laikus – simbolizuoja sėkmingą kirtį į žemę, atrandant aukso gyslą.

„Winston“ – JAV Šiaurės Karolinos valstijoje esantis miestelis, kuriame R. Reynoldsas XIX a. pabaigoje atidarė savo pirmąją tabako gamyklą. Netoli šio miestelio buvo imigrantų iš Moravijos gyvenvietė Salem – taip kilo cigarečių „Salem“ pavadinimas.

Grįžti