Net tris savaites Pietų Amerikoje jaunieji užsienio lietuviai sprendė jaunimui aktualias problemas. Viena pagrindinių užduočių buvo išrinkti Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatorius ir valdybą. Taip pat nuspręsta, kad kito PLJS kongreso darbai bus perduoti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungai. Tad 2013-ųjų vasarą 14-ojo kongreso dalyviai iš viso pasaulio susitiks Anglijoje.

 

Susitikime buvo priimtas dar vienas labai svarbus sprendimas – pritarta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės steigimui Lietuvoje.

TIESA kalbina šiuo metu iki paryčių triūsiantį Kęstą, PLJS valdžios vairą perėmusį net trejų su puse metų kadencijai.

 

– Puikiai. Smagu dirbti, kai esi vertinamas.

 

– Kaip manai, kodėl iš tokio būrio užsienio lietuvių pirmininku išrinktas būtent tu?

–Na, reikėtų jų paklausti (kukliai šypteli – aut. past.).

 

–Mano tikslas – tobulinti PLJS įvaizdį, padaryti šią organizaciją modernesnę ir atviresnę. Planų labai daug, bet svarbiausia, kad žmonės negailėtų laiko ir skirtų kuo daugiau jėgų užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Juk viskas priklauso nuo komandos. Man svarbu ją motyvuoti ir sukurti puikią atmosferą bendram darbui. Reikėtų suprasti, kad tai, ką mes darome, yra savanoriška veikla, todėl labai norėtųsi, kad pastangos būtų vertinamos, o ne kaišiojami pagaliai. Mums reikalingas palaikymas ir supratimas, o mes, savo ruožtu, turime kurti ir sudaryti sąlygas visiems, norintiems prisijungti prie PLJS.

Apie konkrečius tikslus galima kalbėti valandų valandas. Svarbiausi jų – dvigubos pilietybės klausimas, sąjungos stiprinimas, seminarų organizavimas, biudžeto sudarymas, naujų narių pritraukimas – visų darbų ir neišvardysi.

 

– Visada labai smagu ištrūkti svetur. Tačiau įdomiausia susitikti ir susipažinti su pasaulio lietuviais, sergančiais dėl vieno tikslo – išsaugoti lietuviškas šaknis ir identitetą. Mes visi užaugę ir subrendę skirtingose kultūrose, bet nors ir esame skirtingi, žiūrime ta pačia kryptimi. Šios viešnagės metu pasisėmiau patirties, praplėčiau akiratį ir gavau daug atsakomybės (šypsosi). Manau, visa tai ateityje tikrai pravers.

 

–Pastarąsias dienas miegoti einu tik paryčiais. Nėra lengva dirbti vienu metu su visu pasauliu. Kai einu miegoti, kolegos keliasi, kai aš keliuosi, jie ruošiasi nakčiai. Bet tenka prisitaikyti. Įtariu, kad laukia dar kelios tokios savaitės. Jei atvirai, laiko neskaičiuoju...

 

– Nė vienas organizacijos narys iš to neuždirba – viską darome bendrų tikslų vedami. Nauja valdyba tik pradeda darbą: reikia sukurti tinkamą kryptį visai komandai, kad darbas būtų kuo operatyvesnis. Jei neturėsi vizijos, gali dirbti ir visą dieną, tačiau nepasieksi jokių rezultatų. O jei žinai, ką darai ir kur eini, per dieną tam pačiam tikslui pasiekti gali užtekti ir valandos. Dabar svarbu tinkamai pasiskirstyti darbus, kad PLJS sėkmingai judėtų į priekį.

 

– Tačiau neatsakei į klausimą, ką dar veiki be savanoriškos veiklos PLJS?

– Nemanau, kad žmonėms svarbu, ką veikiu, t. y., iš ko gyvenu. Veiklos netrūksta – bendradarbiauju su universitetu, kuriame studijavau, esu internetinio puslapio „Trys milijonai“ įkūrėjas ir vadovas.

 

– Kaip atvykai į JK?

– Kad vyksiu į Angliją studijuoti, žinojau nuo aštuntos klasės, nes mano pusbrolis šioje šalyje baigė studijas. Įstojau į privatų Amerikos universitetą, Anglijoje turintį savo fakultetą, ir pradėjau studijuoti verslo administravimą. Trejus metus mokiausi universitete, paskui buvau pasiėmęs akademines atostogas, nes norėjau pakeliauti. Grįžęs baigiau studijas. Taip ir likau iki šiol.

 

– O kaip tavo gyvenime atsirado Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga?

– Patekau čia maždaug prieš metus.

 

–Mokykloje aktyviai žaidžiau krepšinį, universitete buvau atsakingas už sporto departamentą, taip pat buvau universiteto verslo skyriaus prezidentas, krepšinio ir futbolo treneris.

 

– Atsakymas labai paprastas. Tai – iššūkis, jėgų išbandymas, noras įvertinti, ką sugebu, kaip pavyksta dirbti su komanda. Daugelis tikina, kad nieko gero nenuveiksi Lietuvos naudai būdamas emigrantas, tačiau man atrodo, kad toks įsitikinimas yra klaidingas.

Jei turite omenyje garbę, šlovę ir kitas panašias ambicijas – tai joms vietos nėra. Juokinga būtų, jei užėmęs tokias atsakingas pareigas nieko neveikčiau, o tik mėgaučiausi pripažinimu. Man svarbiausias pats kūrybinis procesas.

 

– Nesu buvęs tik Rytuose, o visur kitur teko pabūti. Keliauju nuo 2001-ųjų – juk Londonas yra puikioje geografinėje padėtyje!

 

– Draugų netrūksta visame pasaulyje (šypsosi).

 

– Paskambino ir, žinoma, palinkėjo sėkmės. Po kongreso dar nebuvau grįžęs į Lietuvą. Kai parvažiuosiu, pasikalbėsime.

 

– Esi įnikęs į darbus, o ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui?

–Draugų ir draugių turiu nemažai, bet mano asmeninis gyvenimas tegul lieka man ir mano brangiems žmonėms. Laisvalaikiu susitinku su draugais, žaidžiame futbolą, žiūrime filmus.

 

– Ar dažnai grįžti į Lietuvą?

–Pakankamaidažnai, kad neprarasčiau ryšio – per metus skrendu maždaug 5–6 kartus. Labiausiai patinka vasarą, kai galiu laiką leisti tėvų sodyboje. Žiemą prastas oras, todėl rečiau būnu. O šiaip nesu nuo nieko priklausomas, tad galiu kad ir dabar susikrauti lagaminą ir išskristi (šypsosi).

 

– Kuo tau patinka Anglija?

– Žmonės čia tolerantiški, viskas šioje šalyje turi savo vietą. Tik, deja, erzina maži kambariai ir ne pats tyriausias oras. Tačiau gyventi čia tikrai gera.

 

–Seniai supratau, kad planuoti neverta. Kažkada galvojau išvykti gyventi kitur, bet vis tebesu Jungtinėje Karalystėje. Manau, kur kas svarbiau žinoti, ko nori iš gyvenimo, o kur gyveni – nesvarbu. Juk bet kur gali pasiekti, ko trokšti. Tik, pavyzdžiui, nuvykus į Italiją keletą metų tektų paaukoti tam, kad išmoktum kalbą, pažintum žmones, nes tai – svarbiausia. O Anglijoje man viskas priimtina, suvokiama ir patirta. Bet kas žino, kaip bus ateityje?

 

– Koks artimiausias tavo tikslas?

– Noriu surasti aukso vidurį tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Suprasti, kokia mano vieta JKLJS, Pasaulio jaunimo sąjungoje, kituose darbuose ir planuose. Sieksiu, kad būtų įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai ir kad komandai darbas netaptų našta. Svarbiausia, kad su manimi dirbantys žmonės jaustųsi įvertinti ir mylimi. Tada širdyje bus ramu. O apie ką daugiau galima svajoti?