Lietuvos knygynuose ši knyga pasirodė prieš pat Kalėdas ir iš karto sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Pasidžiaugęs, kad Lietuvos ambasada Londone pakvietė pristatyti savo kūrybos vaisių ir pabendrauti su Londono lietuviais, A. Užkalnis į renginį atvyko nešinas krūva savo knygų.

 

 

„Apie Angliją sugalvojau parašyti todėl, kad dėl dešimčių tūkstančių čia gyvenančių lietuvių ši šalis mums yra artima, tačiau dvasiškai vis dėlto yra labai toli. Lietuvoje Angliją mažai kas myli ir dar mažiau kas ją supranta. Šioje šalyje gyvenantys lietuviai į ją dažnai žiūri kaip į keistą, nemylimą ir nemylinčią pamotę, kaip į laikinus namus. Anglijos keistenybės, įpročiai ir papročiai lietuviams yra priežastis šią šalį pašiepti, piktintis ar dar kartą sau įrodyti, kad tai – kvailių šalis, nesusipratimas, nesąmonė“, – šiais žodžiais autorius pradeda savo knygą.

 

Pats A. Užkalnis, įžvalgus publicistas ir keliautojas, Anglijoje gyvena jau penkiolika metų ir ilgą laiką pasakoja ir rašo apie Jungtinę Karalystę. Renginio metu Andrius tikino, jog ši šalis niekada nebuvo jo svajonių sala, bet taip jau susiklostė, kad čia jis gavo darbą, įsikūrė ir iki šiol stebisi ir mėgaujasi angliško gyvenimo atradimais. Tačiau jo širdis visada yra Vilniuje, Kaune, kur jis augo, ir Nidoje.

 

 

„Kodėl anglai nemėgsta kviestis svečių į namus ir žavisi visokia bjaurastimi? Apie ką jie svajoja visą gyvenimą ir kokia yra svarbiausia angliško auklėjimo misija? Kodėl džinas geriamas su toniku, o guvus protas laikomas beveik beprasme akrobatika? Kodėl sodininkystė mažutėliame namo sklypelyje arba laivų modelių kūrimas iš degtukų anglui daug svarbiau už rimčiausią darbą? Galiausiai, kodėl anglai taip myli savo šalį ir kuo Anglijoje iš tikrųjų verta pasimėgauti?“ – tai tik keletas intriguojančių klausimų, į kuriuos autorius pabandė atsakyti savo knygoje.

Šmaikščiai ir šiek tiek kritiškai A. Užkalnis paaiškina daugelį anglų keistenybių: jų prisirišimą prie tradicijų, požiūrį į pasaulį, į atvykusius užsieniečius, kalbą ir net į pačius save.  

Lietuvius sudominusią knygą autorius rašė aštuonis mėnesius. Kaip pats sako, iš pradžių sugalvojo skyrių pavadinimus mąstydamas, apie ką galėtų papasakoti, o paskui juos užpildė savo prisiminimais ir pavyzdžiais iš angliško gyvenimo kasdienybės, kurių susikaupė per ilgus gyvenimo metus šioje šalyje.

„Daugelis knygoje aprašytų dalykų mano draugams ir šeimos nariams jau girdėti tūkstančius kartų. Jie sako: kiek galima?“ – pristatydamas kūrinį juokavo autorius.

Pirmoji knygą įvertino A. Užkalnio žmona, perskaičiusi ją dar prieš atiduodant leidyklos vertinimui.

 

 

Dėl aštrios plunksnos A. Užkalnis dažnai vertinamas kontroversiškai, tačiau pats tikina, kad savo rašinius skiria ne tiems, kurie pyksta, o tiems, kurie skaito su malonumu.

„Jei išgirstu blogų atsiliepimų, jaučiuosi ne iki galo įvykdęs savo uždavinį. Tačiau net ir blogas komentaras yra geriau negu joks. Manau, blogiausia, jei apie tai, ką kuri, niekas nekalba“, – sako knygos autorius. „Rašydamas nesistengiu būti pranašu ar skelbti tiesas, nuo kurių visi nušvistų. Mano tikslas – išjudinti mintis, įžiebti diskusiją, kad būtų prie ko sugrįžti“, – teigia A. Užkalnis.

 

Jis pats skaitymui, deja, negali skirti tiek laiko, kiek norėtų. „Dėl įtempto gyvenimo ritmo dažniausiai esu priverstas klausyti ir skaityti sausas žinias. Guodžia tik tai, kad vaikystėje ir jaunystėje perskaičiau pakankamai daug literatūros. O dabar, kai turiu laiko, domiuosi knygomis apie skirtingas šalis ir nagrinėju žemėlapius“, – šypsosi knygos „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ autorius.

 

 

Renginį pristatė žinoma žurnalistė ir buvusi televizijos laidų vedėja Beata Nicholson. Neseniai pati išleidusi kulinarinę knygą „Beatos virtuvė“ moteris uždavė A. Užkalniui ne vieną intriguojantį klausimą. Ji teigė autoriaus knygą perskaičiusi kaip paslėptą meilės Anglijai laišką. „Seniai skaičiau ką nors tokio įdomaus ir linksmo , – juokėsi renginio vedėja.

„Dažniausiai lietuviai Angliją linkę vertinti iš nuogirdų ir žmonių, išvykusių ten gyventi, pasakojimų, tačiau tai dažniausiai neatitinka realybės“, – sako Andrius. Savo knygoje jis ir pabandė paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais paaiškinti lietuviui, kokia tai šalis ir ‚su kuo ji valgoma“. Kad knyga taptų dar informatyvesnė, autorius į tekstus įpynė įdomių faktų ir informacijos iš enciklopedijų, žinynų ir virtualiosios erdvės.

 

„Daug dėmesio skirta faktams – jų galima rasti enciklopedijoje, žinyne ar reklaminiame šalies lankstinuke, tačiau, patikėkite, niekur kitur taip skaniai tų faktų nesuvalgysite“, – knygos pabaigoje apie autoriaus kūrinį atsiliepė Simonas Bartkus. Knygai žavesio suteikia paties A. Užkalnio darytos nuotraukos.

 

 

„Kai tik atidaviau knygą į leidyklą, širdyje pajutau tuštumą – tarsi vaikas būtų užaugęs ir išėjęs iš namų kurti savo gyvenimo. Kad užpildyčiau tą tuštumą, iš karto sėdau prie naujo kūrinio ir jau esu parašęs keletą skyrių“, – prisipažino žinomas žurnalistas ir publicistas.

Kodėl Japonija? Autorius sako neblogai pažįstąs šią šalį, o ir lietuvių kalba apie šį rytų perlą, anot A. Užkalnio, mažai rašyta.