Skaitomiausi
Kelionės
Dviračių, kanapių ir raudonųjų žibintų miestas
Konkursas „Mano miestas“ pasiekė kulminaciją. TIESOS skaitytojai, į redakciją siuntę savo kelionių aprašymus ir laimėję išvyką į Olandijos sostinę Amsterdamą, jau spėjo pasidžiaugti prizu. Šešių žmonių komanda praleido dieną mieste, kuriame taip lengva atsipalaiduoti ir dėl nieko nesijaudinti.
Raimonda Kubiliūtė
Laisvą Amsterdamo dvasią lengvai pajutome ir mes. Nusprendę, kad tai, kas geriausia, nutinka netikėtai, į vienos dienos žygį leidomės be jokios iš anksto paruoštos programos. Pasitikėdami intuicija miesto gatvėmis klajojome ieškodami nuotykių ir įdomybių.
Mūsų odisėja prasidėjo naktį iš penktadienio į šeštadienį. Vairuotojas Valdas, demonstruodamas puikius vairavimo įgūdžius, greitai surinko po visą Londoną išsibarsčiusius keliautojus. Kad būtų smagiau, visi trys konkurso „Mano miestas“ nugalėtojai į kelionę pakvietė po vieną draugą.
Nors iš pradžių atrodė, kad viskas einasi kaip sviestu patepta, kokia gi kelionė be vieno kito nesklandumo? Vienam mūsų keliauninkų užstrigus Londone juokavome, kad teks išvyką atidėti arba „palikti keliautoją už borto“. Tačiau, matyt, buvo lemta, kad viskas pasibaigtų sėkmingai. Šiaip ne taip miesto centre suradome paklydėlį ir laiku pasiekėme Eurotunelį. Persikėlus į kontinentinę Europą teliko kirsti Prancūziją, Belgiją ir įvažiuoti į sūriais kvepiančią Olandiją. Jau dešimtą ryto pasiekėme tikslą.
Dviračių manija
Nerūpestingu gyvenimo ritmu dvelkiantis miestas šeštadienio rytą mus pasitiko lietumi. Kad nesušaltume, kaip ir dera, pirmiausia įsmukome į vieną iš daugybės miesto centre įsikūrusių restoranų. Nors kainos ir nedžiugino, kava su šlakeliu brendžio padėjo išblaškyti miegus ir pakelti ūpą. Pasišildę patraukėme centrinėmis miesto gatvėmis.
Skvereliai, jose įsikūrusios kavinukės, mažos ir jaukios parduotuvėlės ne tik traukia akį, bet ir kvieste kviečia nepraeiti pro šalį ir, kaip tikriems turistams, papurtyti kišenes. Tačiau yra į ką pažiopsoti net ir neatvėrus piniginės. Žandikaulis atvimpa vien pamačius Amsterdamą garsinančių dviračių masę. Apie dviračių maniją ne kartą esame girdėję, tačiau neįsivaizdavome, jog dviratis – tikrų tikriausias miesto simbolis. Sako, jį čia gali įsigyti vos už 30 eurų. Tad nenuostabu, kad šiame mieste keliaujantys pėstute išsiskiria iš minios: ko gero, nesunku atspėti, kad visi, miestą naršantys be šios transporto priemonės, gali būti taikliai priskirti turistams.
Laviruodami tarp įvairiaspalvių dviračių išvydome „Rasta Baby“ kavinukę. Niekam ne paslaptis, kad šiose mažose ir visai legaliose kavinėse gali ne tik išgerti arbatos, bet ir visai nevaržomai nusipirkti lengvųjų narkotikų, liaudiškai tariant, žolės. Žinoma, niekaip negalėjome atsispirti pagundai įsmukti vidun ir apsidairyti.
Nors šį kartą „linksmųjų pyragėlių“ ir atsisakėme, tačiau bent kartą pasisukioti tokioje aplinkoje tikrai verta. Už baro tave pasitinka gerai nusiteikęs, kiek marihuana „kvepiantis“ barmenas, groja atpalaiduojanti muzika, aplinkui sėdi šeštadienio rytu ir jau kažin kelinta suktine besimėgaujančių bičiulių būrys.
Beje, tęsdami mūsų trumpą kelionę dar įsmukome ir į „Growshop“ parduotuvėlę, kurioje buvo demonstruojama kanapių auginimo technika. Kiekvienas smalsuolis galėjo detaliai išstudijuoti visas auginimo subtilybes ir sužinoti daug informacijos apie lengvųjų narkotikų rūšis. Mums nieko daugiau neliko, kaip tik pritarti paplitusiai nuomonei, kad Amsterdamas – liberaliausias miestas Europoje.
Tikriausiai nebūtina pabrėžti, kad Olandijos sostinė garsėja ne tik legalizuotais narkotikais ir prostitucija. Kažką įdomaus ir savo čia ras ir meno bei kultūros mylėtojai. Nors vienos dienos ir maža, kad aplankytum muziejus, tačiau ir pasivaikščiojimas šiame mieste – tikras atradimas. Kiekvieno turisto akį traukia įspūdinga namų architektūra, jaukios gatvelės ir, žinoma, miesto garsieji kanalai. Amsterdamui savitumo suteikia ir jo parduotuvės. Vitrinos lūžta nuo nuostabių meno kūrinių, kone kiekviename lange gali išvysti antikvarinių grožybių, paveikslų ir įvairiausių mielų smulkmenėlių.
Stabtelėjome ir miesto centre esančioje žymiojoje Damo aikštėje. Čia grožėjomės klounų pasirodymais ir cirko meistrų triukais. Prispaudę prie kaklo butaforinį kardą rusiškai kalbantys gatvių artistai TIESOS keliautojoms juokais bandė perrėžti kaklus. Puikiai praleidę laiką palikome turistų traukos centru virtusią aikštę ir vėl patraukėme siauromis miesto gatvelėmis. Tačiau gerokai įdienojus, tarsi kviesdamas užbėgti į vietinį restoraną pietų, iš apniukusio dangaus pasipylė lietus.
Kaip gi kitaip pajusti tikrą šalies kultūrą, jei ne per maistą. Tad nusprendėme, kad būtina apsilankyti tradiciškame olandiškame restorane. Miesto centre įsikūręs „Old Holland“ tikrai nenuvylė. Tikro senovinio olandiško stiliaus restoranas, aukšto lygio aptarnavimo kokybė, rami muzika ir skanus maistas paliko puikų įspūdį.
Užsisakėme šeimyninius pietus, o restorane dirbantis senstelėjęs olandas su šypsena atgabeno milžiniško dydžio padėklą, nukrautą įvairiausiomis gėrybėmis. Jautienos, avienos ir olandiškų dešrelių mišinys su smulkintomis daržovėmis gardinta bulvių koše iri įvairių rūšių salotomis puikiai nuteikė išalkusius keliautojus. Kiekvienas, išleidęs kiek mažiau nei 20 eurų, pasistiprino visai dienai. Kol ragavome tradicinių šalies patiekalų ir klausėmės muzikos, nustojo pliaupti lietus, ir išlindusi saulė kvietė tęsti mūsų kelionę.
Kiek pavaikščiojus ėmė temti, tad nusprendėme, kad pats laikas išvysti garsųjį Raudonųjų žibintų kvartalą. Žioplių turistų, spoksančių į už langų besistaipančias merginas, netrūko. Kaip ir, ko gero, daugelį kitų, mus nustebino ne tik moterys, pirštų gestais, žvilgsniais ir kūnų judesiais viliojančios smalsuolius nusipirkti jas valandai ar visam vakarui, bet ir anapus langų savo kūnus pardavinėjantys transvestitai.
Patenkinę turistinį smalsumą, patraukėme raudonų lempų apšviestomis miesto gatvėmis. Akys užkliuvo už intriguojančios iškabos, kviečiančios pasižiūrėti sekso šou. Prie durų stoviniuojantis senukas, šelmiškai nusišypsojęs, pasiūlė nepraleisti tokios progos ir pridūrė, kad kiekvienam tai atsieis vos po 25 eurus. Galbūt įkaitę nuo langų vitrinose besirangančių merginų, o gal iš smalsumo „paragauti“ tikrojo Amsterdamo skonio, vieningai nusprendėme nepraleisti tokios galimybės.
Netrukus atsidūrėme namo rūsyje įrengtoje salėje. Šou pasižiūrėti susirinko itin marga publika: nuo jaunų merginų, atėjusių pakikenti, iki rimtai nusiteikusio, iš pažiūros intelektualaus senuko. Po maždaug valandą trukusio „pasirodymo“, kupini dviprasmiškų įspūdžių, palikome dirbtinių jausmų ir aistrų pritvinkusią salę. Žodžiais apibūdinti tai, ką matėme, kone neįmanoma. Tikriausia tiesa, kad geriau vieną kartą paragauti nei dešimt kartų išgirsti.
Būtinai sugrįšime
Nuotykių kupina diena pralėkė žaibiškai. Iki išvykimo likus vos valandai, atėjo metas suvenyrams ir lauktuvėms. Olandiški įvairių rūšių sūriai nepigūs, bet kokybiški, o ir pasirinkimas itin didelis. Paklojęs apie 9 eurus nusipirksi į delną telpantį, specifinį kvapą skleidžiantį sūrio gabalą – puikus prisiminimas apie Olandiją ir jos sostinę. Be to, paskutinius eurus nusprendėme „investuoti“ ir į šalį simbolizuojančius suvenyrus: klumpes, porcelianinius malūnėlius, pakabukus su kanapės lapu ir, žinoma, olandišką alkoholį.
Visai sutemo. Teko atsisveikinti su raudonų žibintų apšviestu ir gyvybe alsuojančiu Amsterdamu. Miesto pakerėti kiek susikrimtome, kad iš anksto neužsisakėme viešbučio ir nesuplanavome šios kelionės visam savaitgaliui. Juk taip knietėjo pasiausti šeštadieninio Amsterdamo naktiniuose klubuose! Vis dėlto, nusprendėme, kad šis malonumas liks kitam kartui. Juk laisve kvepiantis miestas tiesiog šaukte šaukia kuo greičiau sugrįžti.
Verta žinoti:
Olandija – Nyderlandų Karalystė.
Plotas: 41 526 km².
Gyventojų skaičius: 16,7 mln.
Sostinė: Amsterdamas.
Kiti miestai: Roterdamas, Haga.
Kalba: olandų, fryzų.
Pagrindinė religija: krikščionių.
Piniginis vienetas: Euras.
Olandija vadinama pasaulio gėlynu. Kasdien šioje šalyje parduodama 20 milijonų gėlių.
Populiariausi suvenyrai: sūris, gėlės ir jų sėklos, klumpės, vėjo malūnėliai, keramika, rankų darbo amatų dirbiniai, tekstilės gaminiai.
Amsterdamas – uostamiestis prie Šiaurės jūros.
Miesto pavadinimas kilo nuo Amstelio upės užtvankos, prie kurios ir įsikūrė miestas.
Amsterdame per 50 kanalų, daugiau kaip 500 tiltų ir tiltukų.
Šis miestas dažnai vadinamas „Šiaurės Venecija“.


