Esama gero prado, kuris sukūrė tvarką, šviesą ir vyrą, ir blogo prado, kuris sukūrė chaosą, tamsą ir moterį. Taip rašė vienas geriausių žmonijos protų – Pitagoras. Ir dabar Lietuvoje tas „geriausias protas“ veikiausiai išeitų iš proto. Nes moterys „ima“ vieną svarbų postą po kito, o nei tamsos, nei chaoso nesimato.

 Kęstutis Navakas

 Jau per vėlu kalbėti apie kokį nors liberalųjį feminizmą, bandžiusį pasiekti, kad moterys įsilietų į vyrų sukurtą simbolinę tvarką. Galima buvo kalbėti, kai visa tai buvo tik idėjos. Dabar moterys įsilieja tokiu kriokliu, kad greitai vyrus reiks paskelbti saugotina rūšimi. Net Irane ministre tapo moteris, o tenykščiam pasauliui turbūt tai ne mažiau keista, nei paskirti į tą postą kupranugarį.

Lietuva, žinoma, ne Iranas, nors močiutės su skarelėmis ir turi panašumo į musulmoniškas madas. Lietuvoje štai jau ir Prezidentė moteris, tikras sijonuotasis Adamkus. Ir ką, ir nieko? Visiems patinka. Tačiau prisiminkime, kokį klausimą į Prezidentes taikančiai Daliai Grybauskaitei uždavė lietuviškoji žiniasklaida. Ne apie kultūrą, ne apie ekonomiką, ne apie politiką. Tiesiai šviesiai paklausė, ar ji ne lesbietė. O jei jau ne – tegu ateina ir valdo. Nes kitaip dar, žiūrėk, šalia Prezidentės atsiras kokia Pirmoji dama, ir važinės abi po pasaulį, kaip Eltonas Johnas su Davidu Furnishu.

Tačiau tuo sąrašas tik prasideda. Štai kad ir paskutiniosios rokiruotės. Agitbrigadinį Valinską kas pakeitė? Irena Degutienė, profesionali gydytoja reanimatologė, itin tinkanti (turint galvoj profesiją) krizės laikotarpiu. Ir laikraščiai vienu balsu šaukia, kad vyrų sukeltą krizę dabar turi išsrėbti moterys.

Na, visokių tų moterų yra, ne visos tinkamos krizei srėbti, oi ne visos. Vien tas pats Valinskas į Seimą atsivedė būrelį tokių veikėjų, kurias nors prie būdos rišk. Viena pagrindinių tai bendrabučio šakučių lizdus pasivagia, tai bankomatą švarina, tai dar ką nors. Gerai dar, kad į politiką nesikiša, nes, kaip rodė televizija, ėjo į Seimą vaiko krūtim maitint. Žinoma, kad vieta tam tinkama.

O grįžtant prie rimtų moterų rimtuose postuose, negalima nepastebėti, kad jų daugėja: Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Gal originaliausiai atrodo sijonuota gynybos ministrė, nors, tarkim, Ispanijos gynybos ministrė Carmen Chacon į šį postą atėjo ne tik sijonuota, bet ir nėščia. Rasa Juknevičienė susilaikė nuo tokių akibrokštų, tačiau vis tiek prieš rikiuotėje išsitempusius jėgerius atrodo labai egzotiškai. Na, neaišku kaip ten būtų karo atveju. Gal ir susitvarkytų, bet abejoju. Nebent mus pultų latviai – tada įmanoma. O šiaip – karas yra vyrų išradimas ir pagrindinė prerogatyva. Tačiau taikos sąlygomis moterys net labai pageidautinos. Visur, ne tik prie puodų.

Štai viena jų ką tik balotiravosi į UNESCO generalinio direktoriaus postą. Niekaip nesuprantu, kam mielai ir simpatiškai Inai Marčiulionytei reikalingos tokios nuobodžios pareigos? Esu bendravęs ir su Ina, ir su buvusiu UNESCO vadovu Koichiro Matsuura. Pastarasis – nūdų nūda, va toks ir reikalingas tam postui. Nežinau, gal Ina būtų jį (postą, ne Matsuurą) sušildžiusi, bet abejoju. Šiaip ar taip – dabar postas irgi moters rankose, nors ir nelietuviškose.

Ir apskritai, moterys Lietuvoje dabar tiesiog dominuoja. Išskyrus autoservisus. Nors jeigu prisiminsite Jimo Jarmuscho filmą „Night on Earth“, ten buvo viena tokia taksistė, svajojusi tapti automechanike. Į tokią svajonę žiūrėčiau mažiau palankiai. Dar labai nemėgstu sutikti valytoją vyrų tualete, o visur kitur moterų tebūna kuo daugiau. Ir yra daugiau. Moterys vis labiau išsilavinusios, skaito daugiau už vyrus, vis daugiau viso ko organizuoja, kuruoja parodas, vadovauja festivaliams. Netekome populiariausios Lietuvos rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, tačiau jos vietą sėkmingai užima Renata Šerelytė ir Laura Sintija Černiauskaitė. Puikių moterų rasime visur: menuose, šou versle, bankuose, kitose įstaigose – visur. Net antstolė, kadais bandžiusi iš manęs išreikalauti keturiasdešimt devynis tūkstančius litų, buvo labai patraukli ir labai profesionali moteris. Tiesa, litų negavo.

Moterys yra gėris. Gal greit ir aplinkinės šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pradės rinkti moteris į svarbius postus? Tokiu atveju Rusijos prezidente neabejotinai taptų Ala Pugačiova. O kas pakeistų Aleksandrą Lukašenką – sunkiau pasakyti. Bet, manau, kad galėtų bet kuri virėja.