Internautai norėtų, kad jų asmeniniai duomenys būtų saugomi kuo trumpiau, o firmos, teikiančios paslaugas internete, atvirkščiai – siekia kaip galima ilgiau saugoti asmeninę naršymo, pirkinių, lankomumo ir kitą istoriją. Nes tai leidžia parinkti labiau pritaikytus vartotojui produktus ir paslaugas.

Praėjusią savaitę Europos Komisija išsiuntė pakartotinius laiškus JAV paieškos sistemų operatoriams, ragindama priimti su ES suderintą 6 mėnesių asmeninės informacijos saugojimo limitą ir panaikinti iš duomenų bazių IP informaciją, leidžiančią atpažinti vartotojus pagal jų interneto adresus.

Atsakydama į EK užklausą dėl asmeninių duomenų panaudojimo, „Google“ paskelbė, kad IP informacija saugoma 9 mėnesius, o slapukų informacija – 18 mėnesių. To reikia, kad greičiau būtų kraunami paieškos rezultatai, o jų turinys pritaikomas pagal tai, ko žmogus ieškojo anksčiau.

Vis dėlto „Google“ teigia trinanti iš savo duomenų bazių paskutinį IP adreso segmentą (pvz., vietoje 127.245.0.12 lieka 127.24.0.–), tačiau Europos Komisija tvirtina, kad to negana. Sudėjus šią informaciją ir slapukuose saugomus duomenis, esą galima identifikuoti žmones ir praėjus 6 mėnesiams nuo jų apsilankymo svetainėje.

Kadangi firmos griežtesnio privatumo režimo vengia, EK kreipėsi į JAV Federalinę prekybos komisiją (FTC), kad būtų paaiškinta, ar vartotojai Europoje gali patraukti į teismą JAV bendroves, kurios nepaiso reikalavimo griežtinti interneto tarnybų privatumą. Jei tokia teisė būtų patvirtinta, Europos Sąjungos piliečiai galėtų paduoti į teismą JAV tarnybas dėl apgaulės.