Pasaulyje

Teksto dydis: A+ A-

Jauna repo atlikėja pasirinko Vokietiją (nuotraukos, video)  

Sigutė Limontaitė   |   2012-08-03
Jauna repo atlikėja pasirinko Vokietiją (nuotraukos, video)
G. Jocaitė tiki, kad vejantis svajonę svarbus ryžtas.

Pradėjusi kurti dainų žodžius būdama vos aštuonerių Gintarė Jocaitė, sceniniu slapyvardžiu Penta Picikato, į sceną užlipo dar mokykloje. Baigusi vokiečių filologijos bakalaurą mergina nusprendė apsigyventi Vokietijoje. Išbandžiusi keletą skirtingų veiklų atlikėja suprato, kad nuo muzikos jau nebepabėgs, tad atsisakiusi nepatikusių darbų susikoncentravo į kūrybą bei dainavimą.

– Pradėjote koncertuoti mokyklos scenoje. Kaip nuo tada pasikeitė jūsų muzikos stilius?
– Taip, dainuoti pradėjau mokykloje, tuo metu atlikdavau hiphopą. Dabartinė mano muzika panaši. Neatlieku agresyvaus hiphopo, tuo metu mėgau ir dar tebemėgstu į savo muziką įtraukti soulo, funko, džiazo stilių elementų. Dainos tampa gražesnės, kai repavimas derinamas su kitais muzikos stiliais.
 
– Kada supratote turinti talentą?
 
– Šiaulių muzikos mokykloje baigiau fortepijono specialybę. Ten man davė nemažai teorinių žinių apie pačią muziką, o kaip kurti dainas, sugalvojau pati. Mėgau groti, tačiau dainuoti patiko labiau. Dar būdama visai maža kieme su draugėmis kūriau dainas ir jas dainuodavau. Dainuoti man patinka publikai, o grojimą mėgstu pasilaikyti sau. Manau, kad talentą turėjau nuo mažumės, o vėliau jį išugdžiau ir tebeugdau.
 
– Visų savo dainų tekstus kuriate pati?
 
– Taip, nuo dainavimo pradžios tekstus kuriu pati. Dabar pradėjau kurti angliškus tekstus. Muziką man pasiūlo prodiuseriai.
 
– Dalyvaujate daugybėje projektų. Pati juos ir kuriate?
 
– Galėčiau juos pavadinti iniciatyvomis. Visada buvau veikli, tad nuolat kuriu projektus, idėjas renginiams. Dalyvavau organizuojant įvairius renginius. Šiuo metu veiklos šiek tiek sumažėjo, nes gyvenu Vokietijoje. Kitoje šalyje pirmiausia reikia įsibėgėti ir susikurti gyvenimą, o tik tada organizuoti renginius ar užsiimti aktyvia veikla.
 
– Kodėl pasirinkote Vokietiją?
 
– Lietuvoje baigiau vokiečių filologijos bakalaurą, ši kalba man be galo graži. Besimokydama laimėjau keletą stipendijų, teko lankytis Vokietijoje, tad baigusi mokslus nedvejodama pasirinkau šią šalį. Kaskart čia atvykusi jausdavausi kaip namie. Dauguma jaunų žmonių išvyksta į užsienį dėl darbo ar mokslo, tačiau man tiesiog patinka ši šalis.
 
– Kaip Vokietijoje klostosi jūsų karjera?
 
– Kol kas nekoncertuoju, bet kuriu angliškas dainas ir ruošiuosi koncertams. Gaunu kvietimų pasirodyti, bet man dar trūksta dainų anglų kalba. Mano dainų parsisiunčia ir vokiečiai, tačiau nesupranta jų tekstų. Mano tikslas kuriant dainą – perduoti žmonėms žinutę, o kaip tai padaryti koncerte dainuojant tokia kalba, kurios nesupranta klausytojai? Tiesiog nematau prasmės. Būtent dėl to ir pradėjau kurti dainas anglų kalba – kad mane suprastų įvairių tautybių žmonės.
 
– Kodėl nekuriate vokiškai?
 
– Svarsčiau apie tai. Tačiau aš koncertuoju ir kitose šalyse, o kurdama vokiečių kalba vėl atsitrenksiu į sieną, į kurią atsitrenkdavau kurdama tik lietuviškai – mane supras anaiptol ne visi. Angliškai kalba daug žmonių, tad dainuojant šia kalba klausytojai beveik visame pasaulyje supras mano tekstus.
 
– Ką šiuo metu veikiate?
 
– Čia esu beveik metus. Iš pradžių buvo labai sudėtinga įsitvirtinti šioje šalyje. Susirasti pastogę bei darbą čia sunku net ir kalbant vokiškai. Pirmiausia rūpinausi savo gyvenimo pradžia šioje šalyje, susiradusi būstą dirbau įvairiausius darbus. Netrukau suprasti, kad dirbti tai, kas man nemiela – beviltiška, tad nutariau kurti muziką ir sieti savo gyvenimą su ja. Jau keletą mėnesių neturiu darbo ir atkakliai stengiuosi, kad mano tikslai išsipildytų. Vasaromis keliauju į muzikos festivalius ir dirbu juose laisvai samdoma žurnaliste. Ši vasara – ne išimtis.
 
– O kokie yra jūsų tikslai?
 
– Dabar juos tik formuluoju ir, kol nepradėsiu įgyvendinti, niekam nesakysiu. Tiesiog jaučiu, kad einu teisinga linkme ir kad nuo muzikos jau nebepabėgsiu. Manau, neverta neigti to, kas iš tikrųjų esi, ir ieškoti naujo identiteto, jei esama veiklos, kurią mėgsti.
 
– Kokius renginius esate organizavusi?
 
– Dirbau jaunimo centruose, jiems organizavau įvairius muzikinius renginius, daugiausia susijusius su hiphopu. Su Remigijumi Ruokiu organizavome „Šiaulių dienas“, taip pat keletą alternatyvios muzikos festivalių: „Big Bendo“, „Jazzo“. Kai kuriuose festivaliuose dirbau savanore. Mėgstu gyvai atliekamą muziką, tad organizuoti tokius renginius bei juose dalyvauti man labai patinka.
 
– Sunku išgarsėti Vokietijoje atliekant hiphopą?
 
– Drįstu teigti, kad ne. Svarbiausia labai norėti, stengtis ir, žinoma, mokėti vokiškai. Frankfurte per metus susipažinau su įvairių renginių organizatoriais, prodiuseriais, didžėjais ir kitokiais žmonėmis, kurie man padeda.
 
– Muzikos stilius, kurį atliekate, Vokietijoje populiaresnis nei Lietuvoje?
 
– Tikrai taip. Žinoma, dabar lietuviai tapo atviresni, tačiau tuo metu, kai aš pradėjau dainuoti hiphopą, mėgstančių tokią muziką buvo vienetai. Vokietija turi netrumpą hiphopo istoriją, o Lietuvoje šis stilius vis dar nėra vienas iš mėgstamiausių.
 
 
– Manote, kad pastaruoju metu lietuviai pradėjo įsiklausyti į dainų žodžius?
 
– Nesusimąsčiau apie tai, tačiau labai galimas daiktas. Tai byloja ir neformalios muzikos populiarėjimas. Bet kuriuo atveju, būtų džiugu, jei lietuviai iš tikrųjų klausytųsi to, kas jiems sakoma dainos žodžiais. Tai reikštų, kad klausytojai – intelektualūs ir jiems svarbu ne tik atlikėjo balsas, išvaizda ar rimas, bet ir žinutė, kurią bando perduoti dauguma dainininkų.
 
– Ateityje svajojate dirbti su muzika susijusį darbą?
 
– Pažįstu nemažai žmonių, atliekančių puikią muziką, ir svajoju parodyti pasauliui, kokių gerų atlikėjų esama. Tam labiausiai tiktų muzikos reklamos atstovo darbas (angl. Promoter, aut. past.). Turiu gausybę planų: galbūt įkurti įrašų studiją, muzikinį ženklą ar įmonę, padedančią jauniems muzikantams. Dabar mano užduotis – sugalvoti, nuo ko pradėsiu.
 
– Siejate savo ateitį su Vokietija?
 
– Sunku pasakyti. Darbas, kurį noriu dirbti, nereikalauja pasirinkti vienos šalies. Šiuo metu man gerai čia, tačiau nežinau, ar neiškeliausiu į Olandiją, Lietuvą ar dar kur nors. Gyvenimas viską sudėlioja pats, tad nenoriu užbėgti įvykiams už akių.
 
– Tikitės dainuodama užsidirbti pragyvenimui?
 
– Dabar neužsidirbu pragyvenimui iš muzikos, tačiau žinau, kad pinigai ateis. Man nereikia milijonų, aš tenoriu daryti tai, ką mėgstu ir sugebu. Vadovaujuosi pasakymu „Vis tiek mes visi mirsim“, manau, kad neverta kankintis gyvenant ne taip, kaip svajojai. Žinoma, yra labai daug žmonių, kurie visada sakys, kad nepavyks pasiekti to, ko labai nori. Aš pasirenku tokius žmones „pasidėti į šalį“ ir turėti ryžto bei drąsos, be kurios niekada nieko nepasieksi. Buvo tokių dienų, kad svarsčiau, kaip sumokėsiu nuomą, tačiau nemečiau savo kelio. Jei žmogus yra laimingas kasdien, sėkmė jį pasiveja pati – kalbu apie pinigus ir visa kita, kas daro mus laimingus.
 
 

Žymos: Muzika, Dainininkė, Sigutė Limontaitė

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Vagių taikinys – kūdikėlio Jėzaus skulptūra

Rublio vertė menksta sekundėmis

Kruvinas išpuolis Pakistane: 100 nužudytų vaikų 

Vagių taikinys – kūdikėlio Jėzaus skulptūra Rublio vertė menksta sekundėmis Kruvinas išpuolis Pakistane: 100 nužudytų vaikų
 

16-os valandų įkaitų drama Sidnėjuje baigėsi 

Ispanai naujam gyvenimui renkasi D. Britaniją

Jauniausia Taikos premijos laureatė svajoja užkopti į Pakistano valdžios Olimpą

16-os valandų įkaitų drama Sidnėjuje baigėsi Ispanai naujam gyvenimui renkasi D. Britaniją Jauniausia Taikos premijos laureatė svajoja užkopti į Pakistano valdžios Olimpą
 

Norvegiškos eglės užsieniečiams per brangios

Kovotojai prieš rasizmą sulaukia vis daugiau pasekėjų

Mirties anakondos pilve išvengęs amerikietis papiktino žiūrovus 

Norvegiškos eglės užsieniečiams per brangios Kovotojai prieš rasizmą sulaukia vis daugiau pasekėjų Mirties anakondos pilve išvengęs amerikietis papiktino žiūrovus
 

Ispanai nepajėgūs atsispirti internetui

JAV prezidentas užsimojo medžiot nelegalus

NATO pilotas tik per plauką išvengė susidūrimo su rusų naikintuvu 

Ispanai nepajėgūs atsispirti internetui  JAV prezidentas užsimojo medžiot nelegalus NATO pilotas tik per plauką išvengė susidūrimo su rusų naikintuvu
 

Austrijos darbo rinkoje veši diskriminacija

„Black Friday” pardavimai perkopė 12 mlrd. JAV dolerių ribą

Norvegijoje paimtus vaikus lietuvės giminės pagrobė iš globėjų

Austrijos darbo rinkoje veši diskriminacija „Black Friday” pardavimai perkopė 12 mlrd. JAV dolerių ribą Norvegijoje paimtus vaikus lietuvės giminės pagrobė iš globėjų
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE