Lietuva

Teskto dydis: A+ A-

Skolos lenkia atlyginimus 484

tiesa.com   |   2012-07-25
Skolos lenkia atlyginimus
G.Nausėda pažymi, kad krizės metais smarkiai išaugo atotrūkis tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc

Šiemet liepos 1 d. greitųjų kreditų bendrovėms buvo skolingi beveik 37 tūkst. žmonių, arba 42 proc. daugiau nei prieš metus, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Bankų atstovai sako, kad skolininkų daugėjo dėl to, jog žmonių atlyginimų augimas buvo nežymus bei nepadidino gyventojų perkamosios galios. Todėl tikėtina, kad skolininkų ir toliau daugės.

 Skolinimasis – ne sprendimas
Iš viso iki šių metų liepos greitųjų kreditų bendrovių klientų pradelstos skolos buvo 100,927 mln. litų, kai pernai tuo pat metu paskolų portfelis sudarė 72,163 mln. litų. Pradelstų paskolų suma per metus padidėjo 40 proc.
 
„Augimas yra pakankamai spartus, o kodėl jis toks, galima paaiškinti paprastai: gyventojų pajamos nedidėjo žymiai, o noras skolintis ir vartoti yra. Dar vienas dalykas yra komunikacija, jog tu gali pasiskolinti kelis šimtus litų iki atlyginimo. Tai daro įtakos visuomenei, kuri neturi didelių pajamų, tačiau nori gyventi geriau ar neieško kitų sprendimų ir galvoja, kad skolinimasis kažką išspręs“, – sakė „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
 
„Makroekonomis pagerėjimas, kurį Lietuvoje jautėme 2011 m., šiek tiek ir 2012 m. pradžioje, nėra tvarus ir jis kol kas niekaip nepasiekia namų ūkių, kadangi darbo užmokestis iš esmės auga mažiau negu infliacija. Kitaip tariant, reali žmonių perkamoji gali mažėja, o tai reiškia, kad jie gyvena blogiau, – dėstė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. – Antras dalykas, kad tuo pat metu vyksta pajamų diferenciacijos procesas: atotrūkis tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. skurdžiausių žmonių krizės metais taip pat išaugo. Na, ir pridėčiau trečią veiksnį, – šildymo sezoną. Manyčiau, kad per šildymo sezoną, kai tapo itin sunku, dalis žmonių pasinaudojo galimybe sudurti galą su galu štai tokiu būdu.“
 
Atlyginimai neaugs
 
Pasak bankų specialistų, tikėtina, jog ir šiemet skolininkų turėtų daugėti, nes artimiausiems metams neprognozuojamas spartus darbo užmokesčio augimas.
 
„Manau, kad dar bus pradelstų mokėjimų augimas, ypač greitųjų kreditų. Tai yra visiškai natūrali tendencija, jeigu darbo užmokestis nedidės. Tik spartus darbo užmokesčio augimas gali sumažinti pradelstų mokėjimų augimą, tačiau manau, kad per šiuos metus niekas iš esmės nepasikeis“, – svarstė O. Bložienė.
„Turiu hipotezę, kad skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių suintensyvėja, kai namų ūkius prispaudžia šildymo sąskaitos ir kitos energetinės išlaidos, ko gero, tada noro skolintis yra dar daugiau. Nors tendenciją prognozuoti gana sudėtinga, vis dėlto makroekonominė situacija Lietuvoje labai sparčiai negerės, ypač jeigu kalbame apie namų ūkio finansus. Na, o ateinantis šildymo sezonas, atsižvelgiant į visas tendencijas, deja, matyt, nebus lengvesnis negu pastarasis,“ – skolų augimą prognozavo G. Nausėda.
 
Pradelstos skolos
 
Šiuo metu vidutiniškai vienas mokėjimą pradelsęs žmogus greitųjų kreditų bendrovėms yra skolingas 1556 litus, kai pernai tuo pat metu vidutinė pradelsta skola buvo 12 proc. mažesnė, t. y. 1389 litai.
 
Anot O. Bložienės, sunkmečiu skolindamiesi gyventojai ne visada gerai įvertina savo galimybes grąžinti pinigus, dėl to ir vėluoja mokėti, o galiausiai pradelsia paskolas.
„Žmonės nepasimoko iš svetimų klaidų. Kol savo kailiu nepajusi ir nesuprasi, kas yra skola ir kokios yra jos pasekmės, palūkanos, tol nebus išvadų. Noras gyventi gerai yra ir bus visada, bet galimybės, tuo labiau pajamų augimas per pastaruosius metus nebuvo toks žymus, kad lemtų pradelstų paskolų portfelio mažėjimą“, – dėstė finansininkė.
 
G. Nausėda mano, jog tokį pradelstų skolų augimą greitųjų kreditų bendrovėms galima sieti su mažėjusiu banko vartojamųjų paskolų portfeliu, o kartu ir tuo, kad ne visuomet greitųjų kreditų įmonės gyventojus įspėja apie skolinimosi riziką.
 
„Problema yra ta, kad reikėtų nurodyti žmonėms apie jų prisiimamą riziką, nes neretai mes kalbame apie paskolas pravalgymui. Turėtų būti paaiškinta, ką reiškia tokių paskolų ėmimas ir kokius pavojus, kokias rizikas jis kelia, – manė ekonomistas. – Bendros šitų bendrovių priežiūros nėra, o kad jos pačios kalbėtų apie rizikas, būtų labai šaunu, bet ne itin tikėtina, nes tai yra jų verslas, ir įmonės suinteresuotos kreditų suteikti daugiau. Nors vienoje kitoje reklamoje matau, kad jos nurodo vadinamąsias rizikas ir ragina skolintis atsakingai, bet ar kiekvienu konkrečiu atveju to pakanka ir ar žmogus įvertina savo gebėjimus, jau lieka atviras klausimas.“
 

Žymos: Krizė, Finansai, Bankai

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Didins pensijas? 97

Atostogoms užsienyje ruošiasi rekordiškai daug lietuvių 132

Baigiasi brangus šildymo sezonas 250

Didins pensijas? Atostogoms užsienyje ruošiasi rekordiškai daug lietuvių Baigiasi brangus šildymo sezonas
 

Norima uždrausti vartoti alkoholį neturintiems 20-ties 262

Būsto pardavimai muša rekordus 357

V. Romanovas likimas: medikų ar teisėsaugos rankose? 298

Norima uždrausti vartoti alkoholį neturintiems 20-ties Būsto pardavimai muša rekordus V. Romanovas likimas: medikų ar teisėsaugos rankose?
 

Lietuvoje pigiausias maistas iš Baltijos šalių 217

Prezidentauti šansą turi septyniese319

V. Adamkaus kova su vėžiu dar nesibaigė 353

Lietuvoje pigiausias maistas iš Baltijos šalių Prezidentauti šansą turi septyniese V. Adamkaus kova su vėžiu dar nesibaigė

Daugiau TIESOJE