Sveikata ir receptai

Teskto dydis: A+ A-

Kaip gyventi paprasčiau1160

Parengė Edita Lankauskienė   |   2012-07-07
Kaip gyventi paprasčiau
Norint pakeisti savo gyvenimą, nebūtina sau perlipti per galvą.

Jei sekundei įsivaizduotume, kad gyvenimas – tai važiavimas automobiliu, prieš akis iš karto iškils visos vairuotojų gudrybės: čia – apvažiuoti duobę, ten – kokią kitą kliūtį, o jau tada galima ir paspausti greičio pedalą...

Visur ir viską besistengiantys optimizuoti aistringieji programavimo fanai sugalvojo net terminą „lifehacking“, kuriuo apibūdinamas toks gyvenimo būdas. Jų nuomone, visi tie principai, kurie egzistuoja skaičių pasaulyje, puikiausiai tinka ir realiame žmogaus gyvenime: juk optimizuoti galima ką tik nori: valgio ruošimą, sportą, darbą ir net tarpusavio santykius.
Svarbiausias principas: tai panašu į sąsiuvinį su močiutės patarimais, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Galima sakyti, moterys jau pagal savo prigimtį yra pačios tikriausios gyvenimo optimizuotojos: mes visuomet kūrybiškai žvelgiame į kiekvieną iškylantį uždavinį ir stengiamės viską padaryti kuo paprasčiau ir geriau.
 
O šiuolaikiniai „gyvenimo optimizuotojai“ turi savo tinklalapius, tinklaraščius ir bendrijas socialiniuose tinkluose, kur dalijasi savo „išrastais“ receptais, pavyzdžiui, „kaip tapti optimistu per 10 dienų“, arba „kaip pasidaryti šviestuvą iš plastikinių butelių“.
Štai keletas populiariausių „gyvenimo optimizuotojų“ pateikiamų patarimų.
 
Darbe
 
Norint dirbti efektyviai, reikia žinoti, kaip sudėtingus uždavinius paversti paprastais, paprastus – linksmais, o linksmus – motyvuojančiais, kad pasiektum norimą rezultatą. Tai yra svarbiausias „darbo optimizavimo“ principas, kurį gali pritaikyti (ir pritaiko) absoliučiai skirtingų profesijų atstovai. Ypač jį vertina stambių įmonių vadovai.
 
Planai – puikus būdas optimizuoti darbo laiką. Kad į vieną dieną (savaitę, mėnesį...) tilptų viskas, ką reikia atlikti, pasinaudokite garsiojo generolo Eizenhauerio lentele. O ji atrodo taip:
• Skubūs ir svarbūs reikalai
• Svarbūs, bet neskubūs reikalai
• Skubūs, bet nesvarbūs reikalai
• Neskubūs ir nesvarbūs reikalai
 
Kiekvienam lentelės skyriui reikia paskirti laiko (procentine išraiška), turint omeny, kad dalį laiko gali atimti nenumatyti force majeure, tai yra telefono skambučiai ar paaiškėjančių klaidų taisymas. Generolui daugiausia laiko tekdavo skirti skubiems ir svarbiems reikalams, bet mes juk galime leisti sau ir ne tokį įtemptą grafiką, ir procentinę laiko išraišką lanksčiai pakreipti poilsio labui.
Apskritai, viskas individualu. Pavyzdžiui, galima paskirstyti laiką taip, kad visą dieną užimtų vien strateginiai uždaviniai (neskubūs, bet svarbūs), kad laikotarpio pabaigoje viskas būtų padaryta gerai ir laiku. O galima susikoncentruoti į konkrečią užduotį (skubūs ir svarbūs reikalai), ją atlikti ir visą likusį laiką poilsiauti.
 
Dar viena metodika – sudarinėti dienotvarkę. Tai puikus būdas įprasti tausoti laiką ir išnaudoti jį maksimaliai efektyviai.
 
Dienotvarkė turi būti labai tiksli, pavyzdžiui:
• 8:30 – keliuosi ir einu į dušą
• 8:45 – pusryčiauju
• 9:30 – išvykstu į darbą
 
Svarbu neleisti sau nukrypti „plius minus 10 min.“, o užrašinėti viską konkrečiai – į dienotvarkės lentelę įrašyti net serialo žiūrėjimą ir „nieko neveikimą“. Po mėnesio tokia metodika jau tampa savaime suprantamu dalyku ir leidžia idealiai paskirstyti ir apskaičiuoti savo laiką, o įgudus jau nebereikia nei tvarkaraščio. Ir dar: ji leidžia suprasti, kiek laiko mes iššvaistome nežinia kur.
 
Dar viena metodika susijusi su emocinių ciklų teorija. Mūsų hipotalamus (pagumbio liauka) reguliuoja neuromediatorių pliūpsnius, kurie keletą kartų per dieną padidina ir sumažina mūsų aktyvumą. „Šalutinis“ to poveikis – gera nuotaika. Gamtinis energijos šaltinis ne tik suteikia mums jėgų būti aktyviems, bet netgi įlieja optimizmo, pripildo mus pasitikėjimo savimi. Todėl visą kūrybinį darbą, „proto šturmą“ reikia atlikti iki vidurdienio, kol serotonino lygis aukštas. O vakare galima daryti darbus, kurie tereikalauja mechaninių įgūdžių, o ne proto ir įžvalgos.
 
Namie
 
Vienas sudėtingiausių gyvenimo uždavinių – išmokti kontroliuoti savo laiką. Tuo ir grindžia visus savo patarimus „gyvenimo optimizuotojai“. Tai yra, laisvo laiko turi likti kuo daugiau, bet, be abejo, visa, kas reikia, taip pat turi būti nuveikta ir pasiekti norimi rezultatai.
„Optimizuokite“ tą laiką, kurį paprastai paleidžiate vėjais atlikdami rutininius darbus namuose. Pavyzdžiui, kai plaunate indus, tuo pat metu galite paraleliai užsiimti planavimu: tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu: ką gaminsite pusryčiams, kam reikia paskambint darbo klausimais ir ką reikia nepamiršti pasakyti. Išmokę apgalvoti artimiausius planus, laiką sutrumpinsite dvigubai. Taip pat galima vienu metu dirbti keletą namų ruošos darbų.
 
Taupome pinigus
 
Pinigai, tiksliau – protingas jų naudojimas – tai dar vienas pretekstas kūrybiškam požiūriui. Juk paprastas buitinis taupymas ne visuomet leidžia atsakyti į amžiną klausimą: o kiekgi mums reikia, kad būtume laimingi? Pinigų pasaulyje irgi yra savų gudrybių, kurios leis jums gyventi ir jaustis taip, kaip prisitaikius labai gero dietologo sukurtą dietą: nereikės niekur savęs varžyti, bet norimą rezultatą pasieksite.
 
Taupykite atsisakydami kenksmingų dalykų. Dalį savo sunkiai uždirbamų pinigų mes išleidžiame ne bet kaip, o... sau kenkdami. Tai cigaretės, alkoholis, riebus maistas ir kiti kenksmingi produktai. Taigi, pats paprasčiausias būdas – taupyti atsisakant kenksmingų dalykų. Tik paskaičiuokite, kiek pinigų paliekate bare, juo labiau, jei ten einate kiekvieną penktadienį. Arba kiek jums atsieina greitas maistas, bandelės, pyragaičiai. Be abejo, neverta visiškai atsisakyti to, kas teikia malonumo. Bet jei griežtai kontroliuosite išlaidas „gastronominiam šlamštui“, tai nauda bus dviguba: ne tik atsiras nemažai „laisvų“ pinigų, bet dar ir „premija“ – įprotis gyventi sveikai.
 
Realiai vertinkite aplinkybes. Pavyzdžiui, jei jūs dirbate ir turite užsakymų, apsiskaičiuokite, kiek uždirbate per valandą, ir pagalvokite, ar ne labiau apsimoka pasisamdyti namų šeimininkę, kuri nudirbtų darbus namuose?
 
Nesileiskite išprovokuojami. Daugelis bankų mus visaip skatina naudotis kredito kortelėmis ir pirkti, pirkti, pirkti... Tai tikrų tikriausias triukas: kai nematome grynų pinigų, juos išleisti daug lengviau. O štai prieš išleisdami iš bankomato pasiimtus grynuosius jau labiau pagalvojame, ar verta su jais taip lengvai atsisveikinti ir įsigyti nebūtiną daiktą. Atsisakykite įpročio mokėti už smulkmenas kortele – ir pamatysite, iš tiesų sutaupysite. Taip bus lengviau sužiūrėti, kur „dingsta“ smulkios sumos, vėliau pavirstančios didelėmis jūsų biudžeto skylėmis. Ir čia esmė yra ne tai, kad galite rinkti pirkinių čekius. Bus geriausia, jei tokiems smulkiems pirkiniams paskirsite tam tikrą sumą, kurią išleisite per mėnesį. Tada galėsite negraužiami sąžinės retkarčiais patenkinti ir savo mažus įgeidžius.
 
„Gyvenimo optimizavimas“ – tai ištisa filosofija, tai, galima sakyti, netgi gyvenimo būdas. Tik nepamirškite, kad visų tokių ir panašių metodikų tikslas turėtų būti vienas – kad jaustumėtės laimingesni.
 
 

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Kaip nepersivalgyti per šventes320

Rid rid rid – atrieda Velykos!282

Gimdos kaklelio vėžys - klastinga liga 502

Kaip nepersivalgyti per šventes Rid rid rid – atrieda Velykos! Gimdos kaklelio vėžys - klastinga liga
 

Mitai apie gėrimus mankštinantis ir po mankštos431

Ką daryti, kai po treniruotės užklumpa žvėriškas alkis?340

Valgyti prieš ar po sporto? 504

Mitai apie gėrimus mankštinantis ir po mankštos Ką daryti, kai po treniruotės užklumpa žvėriškas alkis? Valgyti prieš ar po sporto?
 

Cinamonas mažina potraukį saldumynams ir miltiniams patiekalams 445

Kaip pasidaryti pačią skaniausią kavą490

Oksidacijos pavojai536

Cinamonas mažina potraukį saldumynams ir miltiniams patiekalams Kaip pasidaryti pačią skaniausią kavą Oksidacijos pavojai

Daugiau TIESOJE