Jungtinė Karalystė

Teskto dydis: A+ A-

Fotografo laimė – suteikti jos kitiems (nuotraukos) 

Sigutė Limontaitė   |   2012-06-24
Fotografo laimė – suteikti jos kitiems (nuotraukos)
T.Juškaitis fotografuoja nuo vaikystės.

Pradėjęs fotografuoti dar paauglystėje, Londone gavęs fotografijos specialybės baigimo diplomą už nebaigtas studijas, dalyvavęs tarptautiniame labdaros organizacijos projekte, Tomas Juškaitis (21) nusprendė įkurti savo įmonę. „Tiesai“ jaunas fotografas pasakojo, kaip ir kodėl jis tapo verslininku, iš kur gavo pinigų ir kaip planuoja vadovauti kompanijai.

– Kada pradėjote fotografuoti?
– Susidomėjau fotografija būdamas 12 metų. Po poros metų atkaklaus mokymosi, naktų fotolaboratorijose ir vasarų su knygomis apie šį meną man buvo suteikta garbė dirbti Tomo Kaunecko asistentu. Baigęs mokyklą atvykau studijuoti į Londoną.
 
– Kaip nusprendėte dalyvauti labdaros projekte?
 
– Jei atvirai, šį pasiūlymą atrado mano vadybininkė. Viena iš didžiausių pasaulio labdaros organizacijų „World Child“ renka pinigus Afrikos vaikams, kurie nuo mažų dienų verčiami kariauti. Mes nusprendėme sukurti fotoskundą, už kurį patys negausime pinigų, tačiau organizacija jį reklamuos visame pasaulyje.
 Taip T.Juškaitis atrodo dirbdamas.
 
– Kaip atrodys jūsų projektas?
 
– Tai bus dviejų vaikų fotografija, sudaryta iš dviejų dalių – pusės sveikų vaikų kūnų ir kitos pusės – suvarpytų kulkų, apdraskytų ir apdegintų. Vaikai laikys tikrą Kalašnikovo automatą.
 
– Ar sunku buvo jį įgyvendinti?
– Buvo įdomus projektas, o sunkiausia buvo su ginklu. Išsinuomojome automatą, tačiau jį laikyti, gabenti ir naudoti dirbant yra sudėtingiau negu atrodo. Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje galioja įstatymas, reglamentuojantis, kad pareigūnas, pamatęs asmenį su ginklu, turi teisę be įspėjimo jį nušauti. Turėjome sutvarkyti krūvas dokumentų, vesti saugumo instrukcijas, gauti galybes sutikimų. Ne paprasčiau buvo ir su vaikais: laukėme tėvų sutikimų, vyriausybės patvirtinimų ir panašių nuobodybių. Vien dokumentų tvarkymas užtruko du mėnesius.
 
– Kiek žmonių dirbo projekte?
 
- Projektas tarptautinis, tad, jei atvirai, net neįsivaizduoju, kiek žmonių jame dalyvavo. Aš turėjau 25 žmonių komandą, iš jų trys buvo lietuviai.
 
– Kodėl nutarėte įkurti tarptautinę kompaniją?
 
– Pagal specialybę esu fotografas, tiesa, nebaigęs fotografijos studijų. Mano tikslas – komercinė fotografija, nes tai vienintelė fotografijos sritis, sėkmingai progresuojanti visame pasaulyje. Labai paprasta: aš esu per jaunas būti komerciniu fotografu. Kita priežastis ta, kad visada svajojau iki 22 metų atidaryti tarptautinę kompaniją. Likus dešimčiai dienų iki mano 22-ojo gimtadienio gavau registravimo dokumentus.
Visas žinias T.Juškaitis siekia perduoti savo mokiniui Vytautui Dranginiui.
 
– Kodėl nebaigėte fotografijos studijų?
 
– Na, mokykloje buvo košmaras, suvokiau, kad sistema siekia „įrėminti“ mokinius. Mus mokė Pitagoro teoremų ir elektronų svorio, tačiau niekas neaiškino, kas yra pinigai, darbo rinka, konkurencija ir kiti dalykai, kurių iš tikro prireikia gyvenime. Taip buvo ir su fotografija: pasimokęs du kursus supratau, kad mane moko visai ne to, ko reikia, ir pranešiau išeinantis. Iš viso kurso buvau vienas, kuris dar studijuodamas jau dirba fotografijos srityje, dėstytojai matė mano potencialą, tad prašė pasilikti. Aš išėjau, o po kelių savaičių man atsiuntė mano universiteto baigimo diplomą. Tad sutaupiau kelis tūkstančius svarų bei dvejus metus savo laiko. Nereikia man to diplomo, tačiau smagu žinoti, kad mane laiko geru savo srities žinovu ir universitetui kada nors bus naudinga, kad aš jame „baigiau“ studijas.
 
– Kaip suprasti, kad esate per jaunas būti komerciniu fotografu?
 
– Šioje srityje labai daug fotografų, kurie dirba tiek metų, kiek dabar yra man, ir dar daugiau. Jei įvertintume mano darbus, komercinės fotografijos suvokimą ir kitus kriterijus, aš negebu peršokti vyresnių. Visi mano amžiaus fotografai susiduria su tais vėjo malūnais. Aš nebegaliu sau leisti fotografuoti draugų ant palangių, dėti nuotraukų į Facebooką ir džiaugtis, kad tai patinka šimtams mano draugų.
 
– Profesionaliu fotografu būti esate per jaunas, o įkurti tarptautinę kompaniją – ne?
 
– Įkurti kompaniją nėra sunku. Svarbu suvokti, kodėl tai darai ir kur eini. Aš supratau, kad būti fotografų asistentu man jau gana, tikiuosi, šis sezonas bus paskutinis, tačiau būti profesionalu dar per anksti. Dėl mano asistavimo neseniai susipešė du fotografai, tuomet supratau, jog šioje srityje moku per daug, kad toliau joje dirbčiau. Susidūriau su klausimu, ką daryti toliau.
 
 T.Juškaičiui fotografija ne darbas, o gyvenimo būdas.
 
– Įkūrėte kompaniją vienas pats?
 
– Ne vienas, kartu su Tomu Kaunecku, kuris buvo mano mokytojas nuo pirmųjų fotografijos žingsnių, nusprendėme įkurti tarptautinę postprodukcijos kompaniją. Mūsų kompanija teiks 3D piešinių ir retušavimo paslaugas. Pagrindinis mano tikslas – įkurti draugiškiausią pasaulyje postprodukcijos kompaniją.
 
– Iš kur gavote pinigų kompanijai?
 
– Paslaptis. Paskolos nepasiėmiau. Dažnai žmonės klausia, ar įmanoma gauti milijoną neužstačius savo namo, tad drąsiai atsakau – taip, tai įmanoma. Lietuviai į Didžiąją Britaniją atvyksta ne atostogauti, didžioji mūsų dauguma turi nemenkų užmojų ir tikslų, kurių čia siekia, aš – ne išimtis. Išduosiu paslaptį: pinigų gauti visai nesudėtinga, viskas prasideda nuo geros idėjos. Didžiojoje Britanijoje yra daugybė verslininkų, kurie išsižioję laukia geros idėjos ir aktyvių žmonių. Labai svarbus veiksnys verslui yra vienas žodelis – tarptautinis.
 
– Nebijote vadovauti būriui žmonių?
 
– Prieš kurdamas kompaniją daug skaičiau, konsultavausi ir pridėjau savo požiūrio, kol sudariau verslo planą. Tuomet reikėjo nuspręsti, kaip vadovausiu. Minėjau, kad noriu įkurti draugiškiausią postprodukcijos kompaniją, taip ir darysiu. Samdau profesionalus, pasitikiu kiekvienu iš jų ir žinau, kad vadovauti jiems man nebus sunku. Žinau, kad didžioji atsakomybės dalis kris ant mano pečių, tad truputį išmanau apie kiekvieną mūsų siūlomą paslaugą ir savo rankas pridėsiu prie kiekvieno projekto, tačiau turiu savo nuomonę apie gerą vadovą. Viešai pasižadu, jei nors vienas mano darbuotojas dėl mano žodžių ar veiksmų apsiverks, tą pačią dieną uždarysiu kompaniją.
 
Fotografas dažnai dirba su garsenybėmis, čia jis su Domu Aleksa po albumo viršelio fotosesijos.
 
– Esate karjeristas?
 
– Visaip mane vadina: karjeristu, darboholiku. Aš pats nuoširdžiai manau, kad dirbti sau ir neskaičiuoti darbo valandų, laisvalaikio, savaitgalių ir dar kažko – pati geriausia investicija į savo ateitį. Dirbu po 15 valandų per dieną, toli gražu ne už viską gaunu pinigų, bet tikslingai vykdau visus savo planus, tad vadinkite mane kuo norite, manęs tai nepakeis.
 
– Koks jūsų tikslas?
 
– Anksčiau turėjau visokių tikslų, kiekvienais metais išmokstu kažką naujo, pavyzdžiui, iki šio gimtadienio per metus išmokau žaisti šachmatais, iki kito gimtadienio išmoksiu šokti lindyhopą. Tai mažučiai tikslai, kuriuos keičiu kasmet. Dabartinis, tvirtas ir, manau, per gyvenimą mane lydėsiantis tikslas – suteikti žmonėms geras darbo vietas, juos vertinti ir daryti laimingus. Priimdamas į darbą žmogų aš prisiimu atsakomybę už jo ir jo šeimos artimiausių metų gyvenimo kokybę. Siekiu, kad kiekvienas, dirbantis su manimi, kasdien nubustų su šypsena ir gyventų kokybišką gyvenimą.
 

Žymos: Labdara, Sigita Limontaitė, Fotografas

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Suimtas lietuvis, įtariamas nužudęs britų porą

Pramogų gidas: kur linksminasi Londono lietuviai 

Skaitytojo laiškas: padėkite rasti darbą naujam imigrantui

Suimtas lietuvis, įtariamas nužudęs britų porą Pramogų gidas: kur linksminasi Londono lietuviai Skaitytojo laiškas: padėkite rasti darbą naujam imigrantui
 

Visuomenė mokoma ruoštis teroristų išpuoliams

Įspėja apie trikdžius London Bridge stotyje Kalėdų laikotarpiu

Kodėl pas gydytojus reikia eiti tik ryte

Visuomenė mokoma ruoštis teroristų išpuoliams Įspėja apie trikdžius London Bridge stotyje Kalėdų laikotarpiu Kodėl pas gydytojus reikia eiti tik ryte
 

Siūlo mažinti imigracija apkarpant pašalpas

Pareigūnai: „Teroristų išpuolis – neišvengiamas“

Imigrantų vaikai londoniečiams padeda geriau mokytis

Siūlo mažinti imigracija apkarpant pašalpas Pareigūnai: „Teroristų išpuolis – neišvengiamas Imigrantų vaikai londoniečiams padeda geriau mokytis
 

Vadovams – atsakomybė dėl smurto šeimoje

Londono viešbutyje nugriaudėjo sprogimas – yra sužeistųjų

Terorizmo grėsmė oro uoste: sulaikytas keleivis

Vadovams – atsakomybė dėl smurto šeimoje Londono viešbutyje nugriaudėjo sprogimas – yra sužeistųjų Terorizmo grėsmė oro uoste: sulaikytas keleivis
 

Angliškai nešnekantys imigrantų vaikai keičia britų mokyklas

Geidžiamiausios Kalėdinės londoniečių dovanos

Rusai stebi Anglijos gyventojų namus per kūdikių monitorius

Angliškai nešnekantys imigrantų vaikai keičia britų mokyklas Geidžiamiausios Kalėdinės londoniečių dovanos Rusai stebi Anglijos gyventojų namus per kūdikių monitorius
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE