Skaitomiausi
Dar vienas rasistinis išpuolis: Londono metro moteris septynias minutes keikė užsieniečius (video) (1107)
Žymos
Tema Prancūzija Olimpiada Anglija Viešasis transportas bedarbiai Nedarbas Norvegija Verslas Taksi Migracija Paulius Valatkevičius Velsas Video Sigita Limontaitė Londonas Šaltis Alkoholis Nusikaltimas Orų prognozė Vladimiras Antonovas Atgimimas Snoras Raimondas BaranauskasHoroskopai
Žvilgsnis
Globalinė krizė: šviesioji pusė
2010-03-30, Rolanda VIRŠILAITĖ, Margarita NARVYDAITĖ
Šventiniai stalai nebelūžta nuo skanėstų abiejose vandenyno pusėse. Ar tikrai skamba taip tragiškai? Pažiūrėkim į situaciją iš kitos pusės – milijardai žmonių visame pasaulyje pamiršo persivalgymą lydinčių virškinimo sutrikimų! Žinoma, lėtėjančio vartojimo sąlygotą ekonominį smūgį pagaliau pajuto ir (šiaip jau visada klestintys) farmacininkai, mat suvartota perpus mažiau virškinimą skatinančių medikamentų. Tai vis tie ekonomikos ciklai, ritmai ir grandinės... Šį kartą apie metų Baubą – rimtai, bet lengvai. Beje, žodis „krizė“ Rusijoje išrinktas Metų žodžiu.
Negerk – mylėkis!
Rusijos nacionalinė alkoholio asociacija dar anais metais pranešė, kad pasaulinė finansų krizė padarė tai, ko nepajėgė padaryti Kremliaus kampanijos – visose Rusijos spirito varyklose kaupiasi milžiniški kiekiai neišgertos degtinės. „Dėl finansinės krizės žmonės išleidžia mažiau pinigų alkoholiui“, – žiniasklaidai sakė asociacijos sekretorius Pavelas Šapkinas.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida trimituoja, kad krizė išvijo britus iš alaus barų – šie vis daugiau laiko praleidžia namuose su šeima ir savo antrąsias puses vis dažniau verčia į meilės guolį. Net 73 proc. apklausoje dalyvavusių britų mano, kad seksas yra geriausias pakaitalas mokamiems laisvalaikio malonumams.
Tad visai nenuostabu, kad įsiautėjusi finansų krizė neša rekordinius pelnus apsaugos priemonių nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų gamintojams. Per praėjusius 6 mėnesius prezervatyvų pardavimai JAV bei Didžiojoje Britanijoje išaugo maždaug 15 proc.
O štai Indonezijos aplinkos ministras Rahmatas Witoelaras visiškai teisingai pastebėjo, kad krizė, privertusi mažinti gamybos apimtis – lyg gaivaus oro gurkšnis ir nualintai Žemės planetai. Mažesnės energijos sąnaudos gamybai, mažiau gamybos procese išskiriamų teršalų, mažiau atliekų.
O ar tikrai verta verkšlenti dėl visą pasaulį apėmusios nekilnojamojo turto sektoriaus recesijos? Kainos buvo nežmoniškos, būsto kokybė – apgailėtina, o pardavėjai į pirkėjus žiūrėjo iš nepasiekiamų aukštybių. Dabar visi nusileidome ant žemės.
Teisybė – daug žmonių vargsta, bet daugumai jų tai – ne naujiena. Jie ir taip nevertė nesuvalgyto maisto į atliekų konteinerius, nešvaistė pinigų savaitgalio „shopingams“ ir negalėjo mokėti 5, 10 tūkstančių svarų ar litų už 1 kvadratinį metrą betono ir armatūros.
Popieriuje pinigų prigaminome daugiau, nei sukūrėme vertybių, 2 trilijonai eurų „plaukioja“ ir realiai neegzistuoja! Nenuostabu, jog mus aplankė totali infliacija. Krizė – tai žmonijos rykštė už nepažabotą godumą.
Iššūkis ir galimybė
Tad lenkiame galvas Panelei Krizei ir siūlome be panikos apžvelgti jos atsiradimo, vystymosi ir pasekmių labirintus.
Krizių būna visokių: santykių, šeimos, būsto, bankų, rinkų, pinigų, ekonomikos ir t. t. „Krizės“ sinonimu galėtume įvardyti „trūkumą“, kai jaučiamas stygius – pinigų, maisto, būsto pasiūlos, bendravimo ar bendradarbiavimo. Krizės liga ekonomikoje diagnozuojama, kai mažėja perkamoji galia, auga nedarbas, dingsta stabilumas, įmonės stabdo veiklą, bankrutuoja valstybės.
O ar žinote, kad pats terminas „krizė“ iš graikų kalbos išvertus reiškia sprendimą, o Azijos šalių kalbose krizė, tai – galimybė ir iššūkis!
Štai jums dar vienas pozityvus pavyzdys: prasidėjus taupymo režimo programoms ne tik valstybiniu lygmeniu, bet ir šeimose, sumažėjo turistinių kelionių užsakymai. Daugybė kelionių agentūrų sustabdė veiklą. Tačiau bendrovė „Sandemans New Europe“ nepasidavė panikai. Ji 9 Europos miestuose pradėjo siūlyti nemokamas ekskursijas: gidai užsidirba iš arbatpinigių, o turistai turi laisvę įvertinti teikiamos paslaugos kokybę, t. y. moka savanoriškai. Pasak bendrovės vadovo, šis sprendimas buvo drąsus, bet vykęs, ir abi pusės lieka patenkintos: organizatorius yra suinteresuotas teikti kokybiškas paslaugas, o klientas atsidėkoja pagal „savo kišenę“, lojalumu ir rekomendacijomis.
Masiško vartojimo era baigiasi. Kiekybę keičia kokybė.
Eilinis nuosmukis?
Šiandieninė pasaulinė krizė žmonijos istorijoje nėra naujas ir netikėtas reiškinys. Jos kartojasi periodiškai, tai liudija istorija ir ekonomikos veikimo principas, kuriam būdingas cikliškumas. Ekonomikos augimo kreivė negali besąlygiškai visada kilti į viršų. Pasiekus tam tikrą tašką turi prasidėti kritimas, kurį vėl keičia kilimas. Optimalus ir idealus variantas – stabilumas, tačiau jį išlaikyti sudėtinga, nes egzistuoja daugybė šalutinių veiksnių.
Kaip pavyzdį paimkime žemdirbystės sritį. Civilizacijos kūrimosi pradžioje darbo įrankiai buvo primityvūs. Šiandien rankų darbą pakeitė mašinos ir derliaus mastas yra keliasdešimt kartų didesnis. Ištobulinta technika, trąšos nebejotinai padeda gauti didesnį derlių, tačiau prieaugis turi ribas. Žemės plotas dėl technologijų vystymosi nekinta, o derliaus kiekį taip pat lemia ir šalutiniai veiksniai, tokie kaip palankios arba nepalankios oro sąlygos, todėl kasmet derlius yra skirtingas.
Be šiandien mus varginančios krizės per paskutiniuosius 30 metų pasaulį buvo ištikusios bent 8 ne ką menkesnės suirutės: 1980 m. Lotynų Amerikos skolos krizė; 1989–1991 m. JAV santaupų ir paskolų krizė; 1990 m. Japonijos turto kainų burbulo sprogimas; 1992–1993 m. valiutos krizė Europoje; 1994 m. Meksikos skolos krizė; 1997–1998 m. Azijos finansų krizė; 1998 m. Rusijos finansų krizė; 2001–2002 Argentinos ekonomikos krizė.
Vienos jų buvo didesnės, kitos – mažesnės. Tačiau visas jas, net ir Didžiąją Depresiją (apie 1930-uosius Amerikoje kilusią ir visą pasaulį apėmusią finansų krizę) – išgyvenome.
Taigi ir ši krizė yra natūralus reiškinys. Tačiau situacija yra rimta, nes šią krizę juosia globalumas, todėl reikia bendrų sprendimų, kad pereitume į kitą gyvenimo lygmenį –kokybiškesnį, švarenį, darnesnį?
Krizes sukelia godumas
Esminė krizės priežastis – žmogaus godumas. Nežabotas godumas, anksčiau ar vėliau privedantis prie žlugimo. Be abejo, visų mūsų poreikiai skirtingi. Vieni džiaugiamės turėdami stogą virš galvos, kitiems ir Žemėje darosi ankšta, jie pradeda pirkti sklypus Mėnulyje. Dar antikos filosofas Aristotelis kalbėjo apie aukso vidurį, pagal kurį žmogaus gyvenimas turi atitikti gamtos tvarką ir būti protingas. Krizė yra metas, kai esame priversti subalansuoti vertybes, taigi – turime galimybę nenutolti nuo aukso vidurio – arba prie jo priartėti! Krizė verčia atmerkti akis. Tad būkime atviri gyvenimo pamokai, apsišarvuokime kantrybe, nepanikuokime, prisiminkime tikrąsias gyvenimo vertybes ir atraskime laimę, kuri nieko nekainuoja. O tokia yra.
Komentarai
Reklama
Naudingi telefonai
Lietuviškas knygynas Londone www.knygnesys.co.uk
Tel 07814672436
LTD kompanijų atidarymas, buhalterija
Tel 07857989917
Mokesčių grąžinimas
Tel 0785 798 9917
