Gyvenimas Anglijoje

Teskto dydis: A+ A-

Drama Garliavoje – sistemos agonija

Tomas Viluckas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-04-02
Drama Garliavoje – sistemos agonija

Drama Garliavoje ir vėl padalijo Lietuvą. Nors atrodytų, kad ją lydi milžiniškas kiekis informacijos, nuo kurios daliai visuomenės jau koktu, tačiau iš esmės tai – interpretacijos ir emocijos. Faktai ir tikra istorija rutuliojasi ne paviršiuje.

Ką dabar turime? Keturis lavonus, sugriautus mergaitės ir su ja susijusių asmenų gyvenimus, milžinišką nepasitikėjimą ša­lies teisine sistema ir visišką valstybės institucijų impotenciją. Ši istorija tapo lakmuso popierėliu, parodžiusiu tikrąją padėtį mūsų šalyje, ypač jos teisėsaugoje.
Teismų valdžia – be galios
 
Įvykiai Garliavoje yra tik iliustracija to kracho, kuris yra apėmęs mūsų teismų valdžią. Jos esminė problema – atotrūkis nuo piliečių. Nuo pat nepriklausomos valstybės susikūrimo pradžios buvo viskas daroma, kad šalies teisinė sistema būtų atribota nuo visuomenės. Šalies teisinės viršūnėlės – tai žmonės, kurių teisinio išsilavinimo pagrindai buvo padėti sovietmečiu. Jie kruopščiai statė sistemą, pavertusią teisininkus savotiška neliečiamųjų ir apšviestųjų kasta, kurios sprendimais nevalia abejoti. Piliečiai yra tamsi ir neišsilavinusi liaudis, bet paradoksas, kad teismų nuosprendžiai skelbiami būtent visuomenės vardu.
 
Šioje sistemoje piliečiai neturi jokio balso sprendžiant bylas teismuose ir jokių svertų, kurie padėtų kontroliuoti jų priėmimo skaidrumą. Lietuva yra vienintelė valstybė europinės teisės kontekste, kurioje gyventojai jokiomis formomis (išskyrus kaip žiūrovai) nedalyvauja teismų procesuose. Nenuostabu, kad žmonės masiškai (ne tik Garliavos atveju) kvestionuoja teismų nuosprendžius, nes jie niekaip negali jų paveikti.
 
Prisiminkime, kad dar per pirmą savo rinkimų kampaniją Valdas Adamkus kalbėjo, kad sieks prisiekusiųjų kolegijos įvedimo. Viskas ir liko tik gražiomis kalbomis, nes pats Prezidentas tapo šios sistemos įkaitu. Tokio pat likimo neišvengs ir dabartinė Prezidentė, jei nesiims radikalių pertvarkų šioje srityje.
 
Renkama teisėsauga būtų atsakingesnė
 
Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia pa­dė­tis, kad reformų reikia visur, kur pažvelgsi. Socialinės apsaugos sistema, šalies valdymas, Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra – visos šios sritys šaukiasi neatidėliotinų reformų. Jų sąlyga – kad jos negali vykti senais, „patikrintais“ kadrais. Kokios reformos įmanomos, pavyzdžiui, teismuose su „kapsukiniais“, „lomonosoviniais“ absolventais?
Tačiau be reformų pakelti pašlijusio teismų prestižo neįmanoma. Pri­sie­kusiųjų kolegijos įvedimas būtų rimtas žingsnis teisinės valstybės sukūrimo link. Žinoma, šalia šito būtinai reikėtų įvesti vyresnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose teisės pagrindų dalyko dėstymą. Tai keltų teisinę kultūrą ša­lyje.
 
Kitas svarbus dalykas – piliečiai rinkimais gali pašalinti nemėgstamus politikus, bet teisėjų – niekaip. Apie apygardų teisėjų ir prokurorų rinkimus, kaip tai vyksta anglosaksiškos teisinės tradicijos šalyse, galime tik pasvajoti. Lietuvoje savi skiria savus, o politikai tam tik pritaria. Negana to, politikai pasiskiria sau kišeninius prokurorus, kurie yra dėkingi už jiems parodytą pasitikėjimą ir apie nešališkumą negali būti net kalbos.
 
Deja, stebint politikų reakcijas į Kauno ir Garliavos įvykius, kai tiek metų jie nedarė nieko, kad ateityje panašūs dalykai nesikartotų, poslinkių re­formų link nelabai matyti. Neištvėręs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Vytautas Landsbergis praėjusį savaitgalį barė saviškius: „Mes sėdim krūmuose. Kad nebūtume apšaukti, kad mes ten „kedininkai“ ar kokie nors. Degraduoja mūsų šalies teisinė sistema.
 
O mes galim stebėti. Rezultatas tas, kad mes stovim šalia, nuleidę rankas, ir stengiamės nematyti to, kas vyksta. (...) Jeigu koks nors teisėjas – ar tai būtų Kondratjevas, ar dar koks nors Bilatovas, ar dar kas nors – padarė sprendimą, tai šventas daiktas. Neduok Dieve, kritikuoti, ir neduok Dieve, suabejoti. Nes tuoj ateis ponas Kūris ir išaiškins, kad mes griaunam pačią valstybę.“ Po patriarcho kritikos premjeras Andrius Kubilius santūriai svarsto apie teisėsaugą: „Tai ne tik personalijų, bet ir konstitucinės sistemos veikimo klausimas.”
 
Iškreiptas teisingumas žudo žmoniškumą
 
Tačiau, visuomenei pradėjus reikšti savo nepasitenkinimą, ji yra smerkiama ir marginalizuojama. Kokiais tik epitetais nėra apdovanojami Garliavoje susirinkę žmonės! „Garliaviniai“, „patvoriniai“, „gauja“, „miniažmogiai“, „valstybės pamatų griovėjai“ – aro­gan­tiškai ir paniekinamai tėškiama iš aukštų „intelektualinių“ pozicijų, tačiau nededamos jokios pastangos suprasti, kodėl nerimsta žmonės, ko jie reikalauja, kas juos verčia burtis ir kaip išspręsti sunkią susidariusią padėtį. Geležiniais balsais nukertama: „Teismo sprendimas turi būti vykdomas.“
 
Ar verta stebėtis, kad ši sistema patiria agoniją? Tiesa, ji ir toliau rodo grimasas, o ją trauko konvulsijos, už­siimama akla gynyba. Prisiminkime Lietuvos vyriausiojo administra­cinio teismo teisėjo Laimučio Alechnavičiaus Teisėjų mokymo centre viešai pa­reikštą „diagnozę“: „Turime vieną bėdą – Venckienę.“ Pasirodo, išmetus iš teisėjų Neringą Venckienę jokių bėdų neliktų.
Įvykiai Garliavoje pratrūko tarsi votis, slėpusi skaudžią problemą. Juk jei, pavyzdžiui, Lietuvoje būtų prisiekusiųjų kolegijos, kažin ar šis aklagatvis būtų prieitas. Būtent neracionalūs ir nepamatuoti teismų sprendimai, kuriais inertiškai buvo siekiama atkeršyti sistemą išdavusiai N. Venckienei, ir atvedė nuosekliai į šią dramatišką padėtį.
 
Nieko nėra blogiau, kai piliečiai turi teisingumu, tarsi kokiu antgamtiniu dalyku, tikėti ir viltis. Teisingumas yra įkūnijamas, jis turi būti matomas, faktiškas, aiškus. Ne veltui senųjų lotynų posakis byloja: „Fiat iustitia, et pereat mundus“ („Tegul triumfuoja teisingumas, nors pasaulis ir pražūtų“). Visi šie įvykiai padarė teisingumui žalą, kurio nebus galima paprastai pašalinti, nes dėl teisingumo šita sistema nepražuvo. Žūva tik žmoniškumas.
 
 

Žymos: Atgimimas, Tomas Viluckas, D.Kedžio istorija, Garliava, Drąsius Kedys

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Kosmosas – ne riba: sėkmingiausi JK verslininkai

Per darbo pokalbį – klausimai apie Čaką Norisą 

Vaikų išlaikymo klausimai JK

Kosmosas – ne riba: sėkmingiausi JK verslininkai Per darbo pokalbį – klausimai apie Čaką Norisą Vaikų išlaikymo klausimai JK
 

Ambasada atsako: ar iš manęs gali atimti vaikus?

Už lietuvės studijas Edinburge moka nepažįstami  

Ką būtina žinoti apie automobilių remontą Anglijoje

Ambasada atsako: ar iš manęs gali atimti vaikus? Už lietuvės studijas Edinburge moka nepažįstami Ką būtina žinoti apie automobilių remontą Anglijoje
 

Pietvakarių Londonas – ne tik karaliams

Klientų aptarnavimo kokybė svarbi visur

Anglijos lietuvių žiniasklaida vienijasi: „Londonietės“ projektą vystys „Tiesa“ 

Pietvakarių Londonas  – ne tik karaliams Klientų aptarnavimo kokybė svarbi visur Anglijos lietuvių žiniasklaida vienijasi: „Londonietės projektą vystys „Tiesa
 

Kiek iš tikro kainuoja „iPhone 6“?

Didės minimalus valandinis užmokestis 

Skyrybos nuotoliniu būdu - greita ir paprasta

Kiek iš tikro kainuoja „iPhone 6? Didės minimalus valandinis užmokestis Skyrybos  nuotoliniu būdu - greita ir paprasta
 

Alkoholikės išpažintis: „Jaučiausi lyg vis žemyn krintančiame lifte“

Naujas būdas užsidirbti - investicijos į saulės energiją

Ambasada atsako: įvairūs skaitytojų klausimai

Alkoholikės išpažintis: „Jaučiausi lyg vis žemyn krintančiame lifte Naujas būdas užsidirbti - investicijos į saulės energiją Ambasada atsako: įvairūs skaitytojų klausimai
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE