Jungtinė Karalystė

Teskto dydis: A+ A-

Norėjo lengvų pinigų, prarado namus (papildyta)

Paulius Valatkevičius   |   2012-02-22
Norėjo lengvų pinigų, prarado namus (papildyta)
V.Tolvaiša ir kiti nepatyrę investuotojai sako, bankas juos apvyniojo aplink pirštą.

Londone dirbantis Viktoras Tolvaiša didelę dalį savo laiko priverstas skirti nemaloniam procesui – kovai teismuose. Šis šiaulietis, kaip ir dar keliasdešimt kitų asmenų, padavė į teismą trečią pagal dydį Lietuvos komercinį banką DNB. Žmonės tikina, kad bankas ekonominio bumo metu juos suklaidino, įbruko tik pačiam bankui naudingą investiciją, o dabar klientams baigia numauti paskutines kelnes.

V. Tolvaiša prieš 4–5 metus ieškojo galimybių užsidirbti iš savo nekilnojamojo turto. Vyras susidomėjo DNB (anksčiau vadinosi „DNB Nord“) banko pasiūlymu. Šis bankas klientams siūlė pasiskolinti pinigų užstatant nekilnojamąjį turtą ir įsigyti su akcijų indeksais susietų obligacijų (sutrumpintai SASO). Kitaip tariant, bankas klientui paskolindavo pinigų, kad klientas juos investuotų per tą patį banką.
Nesuprato sąlygų
 
DNB bankas investicijoms dalijo kur kas didesnes paskolas nei buvo vertas nekilnojamasis turtas. „Mano atveju, užstatomo turto vertė buvo apie 160 tūkst., bankas savo iniciatyva kažkodėl skolino netgi ne dvigubai daugiau – net 400 tūkst. litų. Paskolos metinės palūkanos buvo 5 proc. Kaip aš dabar įsivaizduoju, palūkanų suma bet kokiu atveju būtų didesnė už uždarbį ir aš nebūčiau gavęs jokios naudos. Ši mįslinga investicija buvo trejų metų trukmės“, – savo versiją dėstė Londone dirbantis lietuvis.
 
Jis dabar į Lietuvą grįžta dažniau nei norėtų, ir tos kelionės nėra pačios maloniausios. Tenka dalyvauti įvairiuose teisminiuose procesuose. „Tai sukelia daug nepatogumų ir trukdo normaliai dirbti savo darbus, nes neturiu laiko atlikti savo reikalų. Be to, kiek nervų visa tai kainuoja! Labai nemalonu“, – guodėsi V. Tolvaiša.
 
Prieš ketverius metus vyras gražiai suvyniotą saldainį prarijo net neišvyniojęs iš popieriaus. Jis dabar tvirtina, kad banko darbuotoja jo deramai neinformavo apie galimą riziką ir nuostolius. Per finansų krizę visi uždarbiai išnyko kaip dūmas vėjyje, ir bankas išpirko tik obligacijas jų nominalia verte. Kitaip tariant, žmonės atgavo tuos pinigus, kuriuos buvo investavę. Tačiau tie, kas buvo investavę užstatydami nekilnojamąjį turtą, sulaukė nemalonaus skambučio iš banko. „Pone, kada padengsite skolą?“ – 2011 metų pradžioje telefono ragelyje išgirdo V. Tolvaiša. Jis teigia buvęs priblokštas.
 
Pasirodo, „įdarbintas“ nekilnojamasis turtas ne tik kad neatnešė jokios naudos, bet dar už tai prikapsėjo apie 70 tūkst. litų palūkanų. „Tada aš pamaniau, kad visa investicija buvo apgaulė: pradėjau skaičiuoti pagal formules ir išsiaiškinau, kad nuo pradžių buvo aišku, jog man investicija yra ne tik nenaudinga, bet dar ir nuostolinga“, – tvirtino londonietis. Jis tikino tik tada supratęs, kad bankas suteikė tik 2 proc., o ne 6 proc. uždarbį per metus, kai palūkanos už investuotą sumą buvo 5 proc. per metus. Klientai iki šiol tvirtina, kad banko darbuotojai jiems suokė apie 6 proc. uždarbį per metus, todėl investavę žmonės buvo suklaidinti.
 
Neteko nekilnojamojo turto
V. Tolvaiša taip pat teigia pastebėjęs, kad svarstant galimybes investuoti jį konsultavusi darbuotoja net neturėjo tam kompetencijos – Vertybinių popierių komisija jai finansų maklerio konsultantės licenciją patvirtino tik praėjus dvejiems metams nuo susitikimo su V. Tolvaiša. „Mano žiniomis, bankas jau pasisavino mano nuosavybę. Sakyčiau, „naudinga“ investicija. Tik turbūt ne žmogui, o bankui“, – svarstė Londone dirbantis lietuvis.
 
DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas teigė, kad bankas nekomentuoja atskirų klientų istorijų, tačiau atmetė bet kokius kaltinimus, kad investavę žmonės nebuvo perspėti dėl rizikos: „Visa informacija apie finansinę priemonę, investavimo sandorį bei galimas rizikas klientams atskleidžiama dar prieš klientui sudarant sandorį – tiek žodžiu, tiek raštu. Visa tai išdėstyta Obligacijų programos baziniame prospekte, galutinėse emisijos sąlygose, Obligacijų pasirašymo sutartyje, pagal kurią klientas įsigyja obligacijas, Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje ir pan. Priimdamas investicinį sprendimą klientas pasirašytinai patvirtina, kad yra susipažinęs su kiekvienu iš šių dokumentų.“
 
Investavęs „įdarbindamas“ savo nekilnojamąjį turtą ir vėliau jį praradęs V. Tolvaiša „Tiesai“ sakė, kad tokią didelę investiciją atliko pirmą kartą gyvenime. „Nerealu paprastam žmogui išmanyti visas investicijos rizikas, todėl ir kreipiausi į banką konsultacijos ir patarimų. O kai investicija jau buvo padaryta, bendravimas nutrūko visiškai“, – priekaištavo nusivylęs klientas.
 
Nuostoliai gali siekti 100 milijonų
 
Banko atstovai „Tiesai“ bandė aiškinti, kad „su akcijų ir žaliavų rinkomis susietos obligacijos yra suprantamas investavimo būdas net ir nepatyrusiam investuotojui“. Tai skamba mažų mažiausiai keistokai, žinant, kad vidutinio lietuvio finansinis išprusimas tikrai neleidžia laisvai jaustis nardant tarp akcijų ir žaliavų indeksų. Juolab kad krizės metu nagus nusvilo net ir patyrę investuotojai. Vieno didžiausių Lietuvos komercinio banko „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, 56 proc. Lietuvos gyventojų savo žinias apie investavimą patys vertino kaip nepakankamas.
 
V. Tolvaiša pasakojo, kad savo obligacijų uždarbiu susirūpino dar likus metams iki jų termino pabaigos: „Niekas manimi nesidomėjo ir nieko nepasakojo. Po dvejų metų tylos aš pats nusprendžiau pasidomėti. Nuėjau į banką Šiauliuose ir paprašiau konsultanto skirti man laiko. Tada labai aiškiai pasakė, kad viskas yra gerai, kad obligacijos turėtų atsigauti, kilti aukštyn, ir reikia laukti. Nors tas konsultantas nepasidomėjo, kaip ir kokiam periodui aš investavau, jis nieko neklausė, nesigilino į situaciją. Po metų sulaukiau tik skambučio iš banko, ir manęs paklausė, kaip ruošiuosi grąžinti skolą.“
 
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys „Tiesai“ sakė, kad DNB suklaidino klientus, viliodamas didesniu uždarbiu, nei iš tikrųjų garantavo sutartys. „Pats SASO yra neblogas taupymo produktas. Pavojinga yra tai, kad investicinį produktą bankas bruko klientams už skolintas lėšas. Jeigu būtų buvę aiškiai parašyta, kad yra ne 6, o tik 2 proc. per metus garantuotas prieaugis, tai tikriausiai nedaug būtų atsiradę kvailių, kurie būtų nusprendę skolintis šiai investicijai už 5,5 proc. metines palūkanas, ar ne? Dabar klientai dėl to ir skundžiasi, nes jie buvo netinkamai informuoti, nebuvo tinkamai atskleistos rizikos ir panašiai“, – dėstė K. Kupšys.
 
Asociacijos duomenimis, apie 40 iš banko pinigų pasiskolinusių investuotojų nesutiko su reikalavimu sumokėti palūkanas ir nepasirašė „taikos sutarčių“. Investuotojai kreipėsi į teismą. „Mano skaičiavimais, dabar nagrinėjama apie 12 procesų, susijusių su ta SASO istorija. Klientai galėjo patirti iš viso apie 100 milijonų litų nuostolių, bankui platinant tą SASO produktą“, – teigė asociacijos vykdomasis direktorius.
 
Teismas palankus klientams
 
Praėjusių metų gruodį DNB banką pasiekė bent dvi nepalankios žinios iš teismų. Mėnesio pradžioje banko klientas R. Bajorinas Vilniaus apygardos teisme pasiekė, kad jo su DNB banku 2007 m. sudarytos sutartys dėl SASO įsigijimo būtų pripažintos negaliojančiomis. Teismas nustatė, kad bankas netinkamai vykdė finansų įstaigos pareigą klientui atskleisti visą informaciją, kuri reikšminga rizikai įvertinti ir investiciniams sprendimams priimti. Taip pat nuspręsta, kad banko reikalavimas iš investuotojo gauti daugiau nei 233 tūkstančių eurų (per 800 tūkstančių litų) palūkanų ir apskaičiuotų delspinigių yra nepagrįstas.
 
Vėliau tą patį mėnesį tas pats teismas patenkino kito kliento skundą. Teismas sutartis pripažino negaliojančiomis, bet buvusiam klientui nepriteisė moralinės žalos atlyginimo. DNB bankas „Tiesai“ pažymėjo, kad šie nuosprendžiai nėra įsiteisėję, nes bankas juos apskundė.
 
***
 
Užkibo ne vienas pradedantis investuotojas
 
 Tomas Pilipavičius, Investuotojų asociacijos valdybos narys
 
Lietuvoje šiuo metu vyksta daug bylų, susijusių su DNB banku ir jo platintomis su akcijomis susietomis obligacijomis (SASO). Pagrindiniai jas pirkusių ir nuostolių patyrusių žmonių argumentai yra tokie, kad įkeisti nekilnojamąjį turtą ir įsigyjamas SASO bei naudoti didžiulį finansinį svertą pasiūlė ne jie patys, o komisiniais motyvuojami banko vadybininkai. Tuo tarpu bankas atkerta, kad tinkamai atskleidė rizikas, o žmonės atgavo nominalią obligacijų vertę, prarasdami tik paskolų palūkanas.
 
Tyrimą atlikusi Vertybinių popierių komisija yra pasisakiusi banko nenaudai ir įvardijusi, kad dėl galimo DNB piktnaudžiavimo investuotojų pasitikėjimu žmonės galėjo prarasti 100 mln. litų.
Investuotojų asociacija taip pat yra ne kartą atkreipusi dėmesį, kad siūlymus skolintis SASO įsigijimui Lietuvoje teikė tik DNB bankas, o pasiūlymu „uždirbti be rizikos“ susiviliojo ne vienas pradedantis investuotojas.
 
 

Žymos: Paulius Valatkevičius, Verslas, Nekilnojamasis turtas

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Benamiai rumunai Londone: „Mes – iš ES, duokite mums namus“

Nuosavam būstui Londone – mažiausiai 100 000 svarų kišenėje

„McDonald‘s“ pagaliau atskleidė mėsainių sudėtį

Benamiai rumunai Londone: „Mes – iš ES, duokite mums namus Nuosavam būstui Londone – mažiausiai 100 000  svarų kišenėje „McDonald‘s pagaliau atskleidė mėsainių sudėtį
 

Londono meras susirūpino nutukusiais vaikais: uždraus greitą maistą

Darbas Anglijoje: trūksta statybininkų

Lewishamo ligoninėje – panika dėl Ebola užsikrėtusio paciento

Londono meras susirūpino nutukusiais vaikais: uždraus greitą maistą Darbas Anglijoje: trūksta statybininkų Lewishamo ligoninėje – panika dėl Ebola užsikrėtusio paciento
 

Slaptoji policija kaltinama nelegalia veikla

Londono meras atskleidė premjero melą dėl imigrantų

Dėl medikų streiko atidedami gimdymai, sutriks greitųjų darbas

Slaptoji policija kaltinama nelegalia veikla Londono meras atskleidė premjero melą dėl imigrantų Dėl medikų streiko atidedami gimdymai, sutriks greitųjų darbas
 

Meteorologai įspėja apie audrą ir potvynį

Lietuvių bendruomenės puslapis „Facebooke“ – Rusijos progapandos ruporas?

Londono metro: streikas atidėtas

Meteorologai įspėja apie audrą ir potvynį Lietuvių bendruomenės puslapis „Facebooke – Rusijos progapandos ruporas? Londono metro: streikas atidėtas
 

Nuo benamių saugosi... narvais

Londone daugėja ritualinio vaikų kankinimo atvejų

Nurėš £175 mln. pašalpų

Nuo benamių saugosi... narvais Londone daugėja ritualinio vaikų kankinimo atvejų Nurėš £175 mln. pašalpų
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE