Blogai

Teskto dydis: A+ A-

Marija: Naujųjų belaukiant1038

Marija Kavaliauskaitė   |   2012-02-10
Marija: Naujųjų belaukiant

Gera, kai energija išeina ir visas pasaulio laikas ima ir atsiremia į Tave. Mėgini remti jį savais pečiais ir būtų gera jei kažkas paremtų, bet nėra kam, tai atsiremi kojomis į žemę ir džiaugsiesi begalybe ir tobula būties esatimi. Tiesiog atsipalaiduoji, leidi erdvei užgulti Tave, susilieji su ja ir vientisumas suteikia Tau visa, ko dabar reikia, ir nereikia daug, kai pamatai, tikrai nereikia...

Labai keista laukti gimtadienio. Tiesiog norisi atsisėsti ir susitvarkius laukti, kol dar vieni metai, prasidėję motinos įsčiose, ims ir pasibels i Tavo gyvenimą.
Nesusitvarkius aš dar, nelaukiu. Nelaukiau ir Naujųjų metų, patys atėjo, nekviesti, ant balta mišraine nenukrauto stalo ne ant baltos staltiesės, bet su pompastišku saliutų garsu. Prabėgau pro juos lyg išsigandęs katinas, kuris kailiu braukia sienas ir slenka neprijaukintomis gatvėmis po savimi nepalikdamas jokio šešėlio. Prabėgau pro Naujuosius aukštakulniais, tarp pusgirčių gatvių palydovų ir pakeliui besproginėjančių saliutų.
 
Šiandien kitaip. Dabar sustojęs laikrodis muša aštuonias ir artimiausi šiuo metu man žmonės, kartu su manimi lauks 00:00, kuomet man, šito gyvenimo žymėjime, pasislinks dar vienas tarpsnis ir aš Patapsiu, Pasidarysiu, Priartėsiu, Gausiu, o gal...Būsiu, tikriausiai tiesiog Būsiu 27- erių.
 
Dar turiu keletą valandų, užlipu mediniais suktais laiptais apačioje palikdama triukšmingą senamiesčio gatvę, kartu tarpduryje olandiška maniera atsisveikinu su visos savaitės, visų dviejų pastarųjų mėnesių įtemptu darbu ir atstumiančiai tris kart jį bučiuoju keisdama žandų puses. Uždarau duris. Dabar yra laikas, kai mano viduje žiba eglutė, kai lauke nėra sniego, bet viduje taip viskas sniegu užklota, taip ramu, tylu, taip gera gera ir saldu, taip visa erdvė ir visas pasaulis nutyla kartu su manimi ir aš vėl turiu mažutes valandas jaukios ramybės.
 
Paskutini kartą, tokį vakarą turėjau prieš atsikraustant čia, bet jis jau liko papasakotas :)
Pasiilgau rašymo. Rašymas - mano vidinis laikrodis, kuris rodo, kad visos patirtys nusėdo ir jau galiu apie jas kalbėti stebėdama ir prisimindama, o ne dalyvaudama. Savo fotografijomis irgi rašau, tik kitaip. Kažkodėl, mano planai visada randa sau vietą mano gimtadienyje labiau nei Naujuosiuose Metuose, gal kad jie taip susiglaudę... atsakau sau ko noriu ir kodėl, pasakau Gyvenimui kada ir kaip ir žinau, kad jis, lyg vėluojančiai skubantis Kalėdų senis, jau dabar pildo visus mano norus. Aš šypsaus, rudeniniu paltu nutūpusi prie pačios pasidaryto stalo, avinti nuo ryto mane nešiojančiais batais ir beveik metais pasenusiomis akimis.
 
Einu i dušą, jis nuplaus mano praėjusius metus, grąžins man neutralią būseną, nuo kurios save lėtai puošiu ir ruošiu sąliginai pabaigai ir naujai pradžiai. Šiandien, šampano taurę gersiu būdama 27-erių. Ar aš jauna ar ne? Nežinau, tiesiog panašu, kad artėju prie Naujo Gimimo šianakt.
 
O kur ta 100-tą metų trunkanti vienatvė? ar ji irgi metais pasens su manimi?
Myliu,
 
Be 240 minucių 27 metė Marija
 

Žymos: Marija Kavaliauskaitė, Gimtadienis

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Evelina: “Denial” is not a river in Egypt7303

Evelina: Nes aistra yra pilna nesibaigiančių atstumų7285

Marija: Apie sulaižytas viltis 7341

Evelina: Denial” is not a river in Egypt Evelina: Nes aistra yra pilna nesibaigiančių atstumų Marija: Apie sulaižytas viltis
 

Evelina: apie važiavimą per raudonas šviesas936

Evelina: Medus841

Evelina: Apie tiltus991

Evelina: apie važiavimą per raudonas šviesas Evelina: Medus Evelina: Apie tiltus
 

Marija: Naujųjų belaukiant1038

Marija: Tuštėjimas909

Evelina: Pasaulio pabaiga979

Marija: Naujųjų belaukiant Marija: Tuštėjimas Evelina: Pasaulio pabaiga

Daugiau TIESOJE