„Tai man sako, kad turime rimtų diskriminacijos problemų Norvegijos versle“, – pripažino už lygybės, imigracijos ir šeimos klausimus atsakingas ministras Audunas Lysbakkenas. Kad ir kaip būtų, ši problema egzistuoja ne tik privačiame sektoriuje. Valstybinėse įstaigose galioja reikalavimas, kad ne mažiau kaip 40 proc. valdančiojo personalo sudarytų moterys, tačiau tyrimas atskleidė, kad nuošimtis yra mažesnis. Šios išvados sukėlė politikų iš valdančiųjų partijų kritikos bangą, tačiau jas patvirtino ir Norvegijos nacionalinis transliuotojas. Jo duomenimis, moterys užima 37 proc. vadovų postų.

 

Opozicijos atstovė Julie Brodtkorb iš Konservatorių partijos sukritikavo Vyriausybę, Ji pareiškė, kad ministrams „pirmiausia reikia išsišluoti savo kiemą“, o tik tada imti priekaištauti verslui.

 

Vis dėlto, įsidarbinti Norvegijoje daug sunkiau už vietines moteris tiems, kurių vardas yra Rashidas, Antanas ar Marcinas. Ir visai nesvarbu, kad jie gali būti gimę ir augę šioje šalyje. Žmonės užsienietiškais vardais turi ketvirtadaliu mažiau galimybių vien būti pakviesti į pokalbį dėl darbo, nei gyventojai norvegiškais vardais.