Baras yra tokia vieta, kur teoriškai galima susirasti draugą labai greitai, bet praktiškai kartais tai padaryti yra kiek sunkiau. Vyrai ir moterys skirtingai supranta moterų ir vyrų draugystę, todėl jūsų ketinimai gali būti ne iš karto teisingai įvertinti, o pradėjus pokalbį gali prireikti aiškiai pasakyti, ko gi, vis dėlto, jūs tame bare ieškote.

 

„Į barus visi ateina „medžioti“. Šią tiesą žino daugelis iš mūsų. Žinoma, tokių „ieškotojų“ neišvengsite, bet nereikia taip sumenkinti šios vietos. Šių dienų pasaulyje vienatvė – neišvengiamas reiškinys, ypač dideliuose miestuose. Priešingai nei Lietuvoje, žmonės dažnai išeina vieni į miestą prasiblaškyti ir ieško, su kuo galėtų neįpareigojančiai pabendrauti.

 

 

Užsienyje sporto barai yra labai populiari laisvalaikio leidimo vieta. Pusė pasaulio eina iš proto dėl kokio nors sporto. Jei jums sportas irgi artimas širdžiai, kodėl gi neprisijungus prie kitų sirgalių? Mitas, kad sportas patinka tik vyrams. Įvairias rungtynes ir varžybas stadionuose, arenose ir baruose stebi ir moterys.

 

Einant į sporto barą egzistuoja vienas pavojus – galite patekti į priešų teritoriją. Jei nueisite žiūrėti futbolo Mančesteryje, bet sirgsite už Liverpulio ekipą, galimas daiktas, kad susirasite ne draugų, o priešų. Kitu atveju, jeigu, pavyzdžiui, sirgsite už komandą, už kurią serga nemaža grupelė žmonių, o ir komandai ar sportininkui puikiai sekasi, didelė tikimybė, kad pradėsite pokalbį su iš laimės apkvaitusiais sirgaliais. „Atėjau žiūrėti krepšinio per Europos čempionatą. Prisėdau prie baro, o ten jau sėdėjo grupelė žmonių. Pradėjome komentuoti krepšinį, juokauti. Manau, labai lengva pradėti bendrauti sporto bare“, – asmenine patirtimi dalijosi J. Dilytė.

 

 

Į klausimą, ar naktinis klubas yra gera vieta pažintims, gali būti daug atsakymų. Kadangi žodžiai „alkoholis“ ir „narkotikai“ vis dar siejami su klubų kultūra, tikimybė, kad sutiksite apkvaitusių, vis dėlto yra... Betgi palaukite! Klubai dažnai organizuoja įvairius teminius vakarėlius. Vienas iš tokių yra salsos pamokos visokio lygio ir amžiaus šokėjams, o po pamokų – vakarėlis susirinkusiems. Pavyzdžiui, Birmingemo klube „Risa“ tokie vakarėliai vyksta kone kiekvieną savaitę, o juos veda skirtingi mokytojai. Ir į juos tikrai nesirenka tik studentai. Ten ateina įvairaus amžiaus žmonės, o judant salsos žingsneliu ir susipažinti gali būti lengviau.

 

 

Jeigu atvykstate į tokią šalį kaip Olandija ar Norvegija, abejotina, kad kalbą mokėsite jau prieš atvykdami. Daug Europos šalių emigrantams siūlo valstybės apmokamus kalbų kursus. Valio! Tai ne tik puiki proga praleisti vienišus vakarus, bet ir išmokti kalbą bei sutikti naujų žmonių.

 

,,Internete radau savanoriškai organizuojamus kalbos kursus, o dar labiau paieškojusi ten aptikau olandų kalbos grupę. Prisijungiau, pabandžiau, ir visai patiko. Kursai nebuvo labai formalūs, kaskart po „intensyvių“ dviejų valandų studijų kartu su bendramoksliais iš skirtingų kraštų užsukdavome į vietinį barą. Retai kada kalbėdavome apie mokslą, dažniausiai diskutuodavome apie ateinantį savaitgalį, atostogas, darbą, pavogtus dviračius ir, aišku, lankytinas vietas Amsterdame. Su kai kuriais bendramoksliais bendraujame jau keletą metų“, – pasakoja Amsterdame gyvenanti Daiva Bartaškaitė.

 

Mergina taip pat juokauja, kad kartais į kursus ateina žmonės, nekalbantys angliškai, todėl su jais galbūt pradėsite bendrauti tik kursams įpusėjus.

 

 

„Couchsurfing“ ir „Hospitality club“ – tai projektai, sukurti žmonėms, norintiems susirasti sofą (couch surf) kurioje nors šalyje. Nors gali pasirodyti, kad tai tik ekstremalus būdas sutaupyti pinigų keliaujant, ne vienas „couchsurferis“ iš tikrųjų turi gerą darbą ir tikrai neieško būdų sutaupyti. Tiesa, yra keliautojų, kurie nori už dešimtį eurų apkeliauti Europą, tačiau turbūt daugiau negu pusė „couchsurferių“ atsakytų, kad jie tai daro norėdami pažinti kuo daugiau žmonių ir taip pasikrauti žmogiškosios energijos. Čia galima sutikti įvairiausių keliautojų – nuo architektų iki bankininkų ar režisierių.

Nors „couchsurfingas“ yra idealus išradimas keliautojams, tai taip pat puiki vieta draugų paieškai naujoje šalyje. Visi žmonės specializuotose svetainėse nurodo, ką siūlo.

 

Pasirinkimai dažniausia būna: a) gali pasiūlyti vietą permiegoti; b) gali aprodyti miestą ir pavaišinti kava; c) nieko nesiūlo ir greičiausiai susikūrė profilį tik todėl, kad patys ieško kur apsistoti. Taigi jei atvykote vienišas(-a), kodėl neparašius vienam iš jų ir nepaprašius aprodyti miesto? Beje, nariai dažnai turi rekomendacijas, todėl tikimybė sutikti pavojingą asmenį – menka.

 

 

Turbūt nėra Lietuvoje tokio miesto, kur lietuvis būtų toks draugiškas, kaip lietuvis, priklausantis lietuvių bendruomenei užsienyje. Tiesa, dalis tautiečių nusprendžia, jog nebenori turėti nieko bendra su Lietuva. Bet didesnė dalis supranta, kad sava kultūra ir brolis lietuvis – nepakeičiami. Tokie lietuviai dažnai buriasi į lietuvių bendruomenes, organizuoja lietuvių susitikimus, keliones ar įvairius renginius. Prisijungę prie tokios bendruomenės ne tik susirasite draugų, bet ir galėsite prisidėti prie veiklos Lietuvos labui.

 

 

Sportas – sveikata, o sporto klubas, kaip minėjome, gali būti puiki vieta pažintims. Bet ką daryti, jeigu bėgioti parke jums maloniau nei bėgti ant bėgimo takelio, veidrodyje visą laiką matant tik save? Sportuoti galima ne tik sporto klube. Pavyzdžiui, kodėl neužsirašius į kokį šaškių klubą? „Internete galima rasti šaškių klubus, esančius įvairiuose pasaulio kampeliuose. Į tokius klubus kartą ar keletą kartų per savaitę po darbų renkasi įvairaus amžiaus žmonės, kurie ne tik žaidžia, bet ir diskutuoja įvairiomis temomis po žaidimo, o tai gali būti puiki pradžia, mezgant naują draugystę“, – pasakojo vieno tokio klubo narė Rima, gyvenanti Olandijoje.

 

 

 

Lėktuvas yra puiki vieta pažinčiai, nes dažniausiai visi juo skrenda tais pačiais tikslais ir tikėtina, kad dar neturi daug draugų, jau laukiančių užsienyje. Jeigu lėktuvas skrenda į Angliją ar Airiją, tikimybė, kad žmonės vyksta ten atostogauti, labai menka. Du galimi variantai: pirmasis – žmogus dar tik emigruoja, todėl tai puiku, nes jis irgi žino, kad bus vienišas, taigi irgi ieškos pažįstamų. Kitas variantas – žmogus jau įsitvirtinęs svečioje šalyje. Dažnai, tokie lietuviai taip pat yra draugiški tautiečiams, o tai labai palanku jums, nes jie daug žino apie šalį ir gali jus įtraukti į savo draugų ratą. Štai Mindaugas Vaičiulis pasakoja:

 

,,Kai skridau į Birmingemą, turėjau persėsti į kitą lėktuvą Kopenhagoje. Belaukdamas skrydžio pastebėjau dar vieną panašaus amžiaus jaunuolį. Kai išlipome, užkalbinau Ričardą (toks buvo to vaikino vardas). Pasirodo abu važiavome į tą patį miestą, todėl kartu išsikvietėme taksi. Kaip po to paaiškėjo, abu atvažiavome mokytis. Tapome neblogais draugais.“

 

 

Darbas yra tokia vieta, kurioje, be darbo, dar yra rūkoma, valgoma ir kalbama apie šiaip su darbu nieko bendra neturinčius dalykus. Taigi, anksčiau ar vėliau apie savo bendradarbį žinosite, ne tik koks jis (ji) puikus darbuotojas, bet ir kaip jam ar jai vakar pavyko skaniai pagaminti karbonarišką patiekalą. Vos tik pradėsite gvildenti tokias temas, galite pakviesti kolegą susitikti ne darbo aplinkoje, o jei atrasite išties įdomų pašnekovą, tai dar ne kartą susitiksite ne tik darbe.

 

 

„Expatais“ vadinami žmonės, kurie dirba savo kompanijos filiale užsienyje. Jie dažnai kuria įvairias organizacijas, nes nori susirasti draugų. Pavyzdžiui, visai neseniai Amsterdame įvyko „expatų“ organizuota paroda ,,I am not a tourist“. Joje įvairios įmonės pristatė „expatams“ aktualias paslaugas, čia buvo skaitomos paskaitos, pvz., kaip pasiruošti interviu; kokia yra Olandijos mokesčių sistema ir pan. „Expatai“ dažnai skelbiasi internete, rengia įvairius susitikimus – ir ne visada tik baruose. Jie dažnai organizuoja sporto renginius ar teminius vakarus.

 

Mes išvardijome dešimt būdų, bet jų yra dar ne viena dešimtis. Kaip sakė vienas protingas žmogus, John Kehoe, ,,Pasaulyje nėra didesnio turto už draugystę ir nuoširdų bendravimą.“