Šiuo metu dažniau kalbama ne apie kognityvinę, o apie kognityvinę ir elgesio terapiją, t.y. čia atsiranda dar vienas svarbus komponentas – mūsų elgesys. Taigi kognityvinė ir elgesio terapija – tai moksliškai pagrįstas ir tikslingas minčių bei elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama gydomųjų tikslų pašalinti simptomus arba geriau adaptuotis.

 

Kognityvinės terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t.y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Dažnai mes sakome atvirkščiai, t.y. kad įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis.

 

Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti skirtingai ir todėl išgyventi skirtingus jausmus. Pavyzdžiui, sakykime, kad keturi skirtingi žmonės neteko darbo. Taigi situacija, į kurią jie pateko, visiškai tokia pati, tačiau šie žmonės mąsto skirtingai. Vienas iš jų galvoja: „O jeigu nesusirasiu kito darbo?“ ir išgyvena nerimą. Kitas mąsto: „Tai, kad mane atleido, reiškia, jog esu nevykėlis“ ir jaučia liūdesį. Trečias galvoja: „Kaip jie drįso mane atleisti, aš juk geriausias įmonės darbuotojas“ ir jaučia pyktį. O ketvirtas taria sau: „Šitas darbas man buvo labai nusibodęs, bus proga susirasti naują“ ir jaučiasi gerai.

 

Šių žmonių elgesys taip pat bus skirtingas. Jausdamas nerimą žmogus gali staiga pulti karštligiškai ieškoti naujo darbo, tačiau šios paieškos nebūtinai bus kryptingos ir produktyvios. Apimtas liūdesio žmogus gali nuleisti rankas ir nedėti pastangų ieškodamas naujo užsiėmimo. Tuo tarpu tas, kuris supyko, gali mėginti kaip nors kenkti savo buvusiai darbovietei, pavyzdžiui, skleisti apie ją gandus ar pan. Tikėtina, kad produktyviausiai elgsis tas, kuris jaučiasi gerai – jis ramiai ieškos naujo darbo.

 

Žinoma, galimas ir dar vienas mąstymo būdas: „Gaila, kad netekau šio darbo, tačiau tikiu, kad jeigu labai stengsiuosi, man pavyks rasti kitą.“ Taip mąstantis žmogus taip pat greičiausiai elgsis produktyviai, dės pastangas ir anksčiau ar vėliau įsidarbins.

Vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų ir yra keisti žmogaus mąstymą taip, kad jis labiau atitiktų realybę. Žmogaus mąstymas gali keistis bet kuriame amžiuje, o išmokus lanksčiau mąstyti galima gyventi laimingiau ir produktyviau.

 

KET pirmiausiai buvo sukurta kaip depresijos terapija. Vienas iš jos pradininkų, garsus JAV psichiatras ir psichoterapeutas Aaron Beck pastebėjo, kad depresija sergančių žmonių mąstymas neatitinka realybės, kad jie mato save pačius, visą pasaulį ir ateitį tarsi per juodus akinius.

 

 

A. Beck pradėjo ieškoti būdų, kaip šį mąstymą keisti. Mintis, kurios mums automatiškai ateina į galvą, A. Beck pavadino automatinėmis mintimis, nes mums nereikia šių minčių sugalvoti, joms randasi savaime. Jis taip pat įvardijo įvairias mąstymo klaidas, lemiančias tai, kad susirgus depresija ar kitu sutrikimu automatinės mintys ima vis prasčiau atspindėti realybę.

 

Pavyzdžiui, depresijos atveju gana dažna mąstymo klaida yra mąstymas „juoda arba balta“. Tuomet mes mąstome maždaug taip „jeigu iš egzamino gavau ne 10, o 9, esu niekam tikęs“. A. Beck taip pat ieškojo būdų, kurie padėtų šias automatines mintis keisti. Iki šiol dažniausiai taikomas būdas – mintį patvirtinančių ir paneigiančių faktų įvardijimas. Pavyzdžiui, jeigu mums kyla automatinė mintis „Aš niekam nerūpiu“, galime nuliūsti, tačiau galbūt verta šitą mintį patyrinėti atidžiau? Norint tai padaryti, nusibrėžiami du stulpeliai, ir į vieną surašomi faktai, rodantys, kad aš iš tiesų niekam nerūpiu, o į kitą – faktai, paneigiantys šią mintį, t.y. rodantys, kad aš kažkam rūpiu.

 

Beveik visuomet pamatysime, kad yra faktų, prieštaraujančių šiai minčiai, ir tai leis mums objektyviau pažvelgti į realybę. Ar kada pastebėjote, kaip mūsų protas linkęs viską vertinti: tai, ką matome, tai, ką patiriame, tuos, su kuriais susiduriame, ir, aišku, mus pačius. Mūsų galvoje sėdintis "ekspertas" apie įvairiausius dalykus nuolat išsako savo nuomonę: kažkas yra gerai, o kažkas blogai, kažkas protinga, o kažkas kvaila, kažkas naudinga, o kažkas žalinga, kažkas gražu, o kažkas bjauru.

 

Nieko čia blogo, kad taip vyksta, nes daugeliu aspektų šis gebėjimas mums naudingas ir padeda pasirinkti dalykus, kurie mus teigiamai veikia, apsaugo nuo pavojų, teikia pasitenkinimą. Beveik visi reiškiniai, vykstantys mumyse, savo prigimtini yra naudingi, tačiau pasitaiko, kad per daug įsigalėję, jie pradeda mums kenkti, ir kartais pasidaro taip, kad ne mes, o jie kontroliuoja situaciją. Lygiai taip ir su vertinimais.

 

Jeigu pastebite, kad jaučiate daug pykčio, pagiežos, nepasitenkinimo, liūdesio, nevilties, nerimo ir kitų neigiamų emocijų, labai tikėtina, kad daug ką esate linkę vertinti negatyviai. Jeigu daug pykstate, tikėtina, kad neigiamai vertinate kitus ir jų elgesį su jumis, o jeigu daug liūdite ir nerimaujate, galbūt dažniau neigiamai vertinate save. Kad susigaudytume, kas vyksta, pirmiausiai verta į tuos vertinimus įsiklausyti.

 

Kognityvinė elgesio terapija labai efektyvi ir tuomet, kai žmogų vargina nerimo sutrikimai. Šiems sutrikimams gydyti ji taip pat taikoma jau keletą dešimtmečių. Gali būti sėkmingai gydomi panikos priepuoliai, socialinė fobija, nerimas dėl sveikatos, įkyrumai (pvz. įkyrus prausimasis ar kt.), specifinės fobijos (pvz. vorų, gyvačių ir kt).

 

Gydant nerimo sutrikimus taip pat gana daug dirbama su automatinėmis mintimis ir taikomi tokie patys metodai, kuriuos apibūdinau rašydama apie depresijos gydymą. Kitas labai svarbus metodas, dažniausiai taikomas gydant nerimą – ekspozicija, arba, kitais žodžiais tariant, suplanuota ir kontroliuojama akistata su baimės objektu. Dažniausiai ekspozicija būna laipsniška, t.y. su baime žmogus susiduria mažais žingsneliais, kad įsitikintų, jog gali su ja susidoroti. Tarkime, jeigu ateisite gydytis socialinės fobijos, kognityvinis terapeutas skatins jus susirašyti visas socialines situacijas, kuriose jaučiatės nejaukiai, ir išdėstyti jas pagal tai, kokio stiprumo nerimą jose patiriate. Tuomet, padedamas ir palaikomas terapeuto, jūs žengsite į šias situacijas pradedant nuo tos, kuri kelia silpniausią nerimą. Kai joje jausitės pakankamai gerai, pareisite prie kitos, ir taip toliau.

 

Asmenybės sutrikimų turintiems žmonėms sunku pakelti gyvenimo išbandymus, todėl jie dažniau patiria depresiją ar suserga nerimo sutrikimais. Dažniausiai jie ir kreipiasi pagalbos. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti tokius kertinius įsitikinimus: „Aš esu bejėgis“, „Pasaulis yra pilnas pavojų“ bei „Kiti yra stiprūs“, „Aš esu geresnis, bet man tiesiog nesiseka“. Natūralu, kad toks žmogus bijos likti vienas, šliesis prie kitų ir bus nuo jų priklausomas.

 

Dirbant su kertiniais įsitikinimais pirmiausiai tyrinėjama, kaip jie atsirado, kokie patirti įvykiai ar išgyvenimai juos stiprino, o vėliau pradedama stebėti, kokie dabarties faktai juos patvirtina, o kokie - paneigia, bei stengiamasi suformuluoti alternatyvius įsitikinimus, kurie geriau atspindėtų realią padėtį, o kartu padėtų žmogui geriau jaustis bei kokybiškiau gyventi. Taigi, kognityvinė ir elgesio terapija – tai gydymo metodas padedantis stabilizuoti nervų sistemos veiklą ir psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonės, net tais atvejais kai tie sutrikimai vargina labai ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais ir kitomis žinomomis priemonėmis. Taip pat kognityvinė ir elgesio terapija gali labai padėti sunkių ligų neturintiems, tačiau norintiems pagerinti savo psichologinę savijautą, padidinti atsparumą stresui, išmokti sėkmingiau spręsti problemas ir laimingiau gyventi žmonėms.