Nai­ro­by­je vy­ko Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­ja­mas In­ter­ne­to val­dy­mo fo­ru­mas (angl. In­ter­net Go­ver­nan­ce Fo­rum, IGF), ku­ria­me su­si­rin­ko per 2000 da­ly­vių iš dau­giau kaip šim­to ša­lių. Šio fo­ru­mo tiks­las – su­in­te­re­suo­tų sub­jek­tų (angl. mul­ti-sta­ke­hol­ders) „po­li­ti­nis dia­lo­gas svar­biau­siais in­ter­ne­to val­dy­mo klau­si­mais, sie­kiant ska­tin­ti in­ter­ne­to sau­gu­mą, sta­bi­lu­mą, plėt­rą“. Nai­ro­by­je in­ter­nau­tai ir vals­ty­bių at­sto­vai kalbėjo apie in­ter­ne­to reikš­mę „Wi­ki­le­aks“ fe­no­me­no ir Ara­bų pa­va­sa­rio kon­teks­te. Ta­čiau neap­si­ei­ta ir be jaut­raus ga­lių pa­si­da­li­ji­mo klau­si­mo – ko­kį svo­rį ga­li­ma (ir rei­kė­tų) su­teik­ti vy­riau­sy­bėms.

 

IGF yra iš prin­ci­po la­bai ne­įpras­tas da­ri­nys. Ja­me vi­si da­ly­vau­jan­tieji tu­ri tei­sę kal­bė­ti, o spren­di­mai pri­ima­mi ben­dru su­ta­ri­mu, ne­tai­kant iš­im­čių pa­sau­lio ga­lin­gie­siems. Šis mo­de­lis iki šiol vei­kė ga­nė­ti­nai sėk­min­gai, bet pas­ta­ruo­ju me­tu jis su­lau­kia vis dau­giau kri­ti­kos. Pa­sau­lio vy­riau­sy­bės vis la­biau sie­kia tu­rė­ti le­mia­mą žo­dį jaut­riais klau­si­mais – da­bar­ti­nė ly­gy­bė su vi­sais ki­tais su­in­te­re­suo­tais sub­jek­tais jų ne­be­ten­ki­na ar­gu­men­tuo­jant, kad vy­riau­sy­bės at­sto­vau­ja sa­vo pi­lie­čiams ir jų in­te­re­sams.Da­bar vei­kian­ti in­ter­ne­to val­dy­mo sis­te­ma su­si­klos­tė kar­tu su pa­čiu in­ter­ne­tu – jo kū­rė­jai ti­kė­jo, kad bū­tent at­vi­ru­mas tu­rė­tų už­tik­rin­ti sau­gu­mą ir įkvėp­ti ino­va­ci­jas. Be to, in­ter­ne­tas yra tin­klas, su­da­ry­tas iš dau­gy­bės ne­pri­klau­so­mų tin­klų. Tai­gi su­kur­ti veiks­min­gą jo val­dy­mą, ku­ris leis­tų dik­tuo­ti są­ly­gas iš vir­šaus, yra iš prin­ci­po su­dė­tin­ga.

 

 

Iki 2000-ųjų dau­ge­lis vy­riau­sy­bių bu­vo pa­ten­kin­tos vei­kian­čia sis­te­ma – bent jau Va­ka­rų ša­ly­se, ku­rio­se su­si­tel­ku­si in­ter­ne­to var­to­to­jų dau­gu­ma. Joms ne­kė­lė sun­ku­mų tai, kad tin­klo stan­dar­tus nu­sta­ti­nė­jo to­kios or­ga­ni­za­ci­jos kaip In­ter­ne­to in­ži­ne­ri­jos dar­bo gru­pė (angl. In­ter­net En­gi­ne­e­ring Task For­ce), ku­ri yra at­vi­ra vi­siems. Vy­riau­sy­bės ne­si­prie­ši­no, kai 1998 m. JAV įkū­rė Skir­tų­jų var­dų ir nu­me­rių in­ter­ne­to kor­po­ra­ci­ją (angl. In­ter­net Cor­po­ra­tion for As­sig­ned Na­mes and Num­bers, ICANN), taip pat pa­rem­tą at­vi­ro su­in­te­re­suo­tų sub­jek­tų da­ly­va­vi­mo prin­ci­pu. Ši kor­po­ra­ci­ja rū­pi­na­si in­ter­ne­to šer­di­mi – jo ad­re­sų sis­te­ma.

 

Vis dėl­to, in­ter­ne­tui tam­pant vis reikš­min­ges­ne pa­sau­lio rit­mo da­li­mi po­žiū­ris į jį taip pat pra­dė­jo keis­tis. 2005-ai­siais Tu­ni­so Pa­sau­lio vir­šū­nių su­si­ti­ki­me, skir­ta­me in­for­ma­ci­jos vi­suo­me­nei, dau­ge­lis da­ly­vių spau­dė JTO ir vie­ną jos agen­tū­rų, Tarp­tau­ti­nę te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos są­jun­gą, per­im­ti in­ter­ne­to val­dy­mą. Vie­nas iš ar­gu­men­tų bu­vo tai, kad ši agen­tū­ra ko­or­di­nuo­ja dau­ge­lį ki­tų svar­bių ry­šio prie­mo­nių, to­kių kaip pa­sau­li­nis ra­di­jo ry­šio spek­tro nau­do­ji­mas ar pa­ly­do­vų or­bi­tų pa­si­rin­ki­mas. Tuo­met šiai ini­cia­ty­vai pa­si­prie­ši­no JAV ir kai ku­rios ki­tos Va­ka­rų vals­ty­bės, o kaip kom­pro­mi­sas bu­vo įkur­tas IGF.

 

 

Da­bar kai ku­rios ša­lys vėl mė­gi­na stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas. Di­džio­jo­je pa­sau­lio da­ly­je in­ter­ne­tas ta­po ne­pa­mai­no­mu eko­no­mi­kos va­rik­liu. Di­dė­jant pri­klau­so­my­bei nuo in­ter­ne­to, kar­tu au­ga su­si­rū­pi­ni­mas dėl in­for­ma­ci­jos kon­tro­lės, o ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas vis daž­niau įtrau­kia­mas į tarp­tau­ti­nių fo­ru­mų te­mas – ne vel­tui jis lai­ko­mas ir vie­nu nau­jau­sių NA­TO pri­ori­te­tų. Vis dar ne­blės­tan­tis Ara­bų pa­va­sa­ris pa­ro­dė, kad so­cia­li­niai tin­klai ga­li tap­ti ga­lin­ga prie­mo­ne no­rint iš­ju­din­ti ma­ses po­li­ti­niam pro­tes­tui.

 

Ki­ni­ja, Ru­si­ja ir jų ben­dra­min­tės pa­siū­lė pa­tvir­tin­ti Tarp­tau­ti­nį in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo ko­dek­są, ku­ris tu­rė­tų su­stip­rin­ti vy­riau­sy­bių vaid­me­nį. Kai ku­rios jų pra­dė­jo spaus­ti JTO te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų agen­tū­rą pri­si­im­ti dau­giau at­sa­ko­my­bės, kai ki­tą­met bus per­svars­to­mi jos įga­lio­ji­mai. Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­ja taip pat ne kar­tą ra­gi­no siek­ti, kad in­ter­ne­to prie­žiū­ra bū­tų vyk­do­ma tarp­tau­ti­niu mas­tu. Jos nuo­mo­ne, to­kia svar­bi pa­sau­lio eko­no­mi­kos da­lis ne­tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ku­rios nors vie­nos ša­lies kom­pe­ten­ci­jai, tu­rint gal­vo­je glau­džius ICANN ir Va­šing­to­no ry­šius.

 

In­di­ja, Bra­zi­li­ja ir Pie­tų Af­ri­ka pa­siū­lė su­kur­ti nau­ją tarp­tau­ti­nę ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri re­gu­liuo­tų in­ter­ne­tą. Ta­čiau šios ini­cia­ty­vos pa­tin­ka ne vi­siems. Tarp­tau­ti­nė eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rią ap­žval­gi­nin­kai daž­nai va­di­na tur­tin­gų ša­lių klu­bu (jai pri­klau­so 34 ša­lys, įskai­tant ES na­res, JAV, Ka­na­dą, Aust­ra­li­ją, Pie­tų Ko­rė­ją ir kt.), bir­že­lį su­ren­gė spe­cia­lų aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mą, ku­ria­me ban­dė ap­gin­ti da­bar eg­zis­tuo­jan­tį lais­vą „su­in­te­re­suo­tų ša­lių“ in­ter­ne­to val­dy­mo mo­de­lį.

 

 

Ne­su­ta­ri­mai dėl in­ter­ne­to val­dy­mo ir kon­tro­lės ypač su­si­ker­ta ICANN. Šios kor­po­ra­ci­jos val­dy­bai ne­pa­vyks­ta už­si­tik­rin­ti su­in­te­re­suo­tų ša­lių pa­si­ti­kė­ji­mo, o kor­po­ra­ci­ja nuo­lat su­lau­kia kal­ti­ni­mų dėl skaid­ru­mo ir at­skai­to­my­bės sto­kos – net ir iš ją pa­lai­kan­čių Va­ka­rų vals­ty­bių. Vie­na iš sri­čių, dėl ku­rių ky­la gin­čų, – ša­lių do­me­nų, pa­vyz­džiui, „.uk“, „.fr“, „.eu“ ir kt., kon­tro­lė. Eu­ro­pos va­do­vams kliu­vo ir tai, kad nors 1998 me­tais įkur­ta „In­ter­net Cor­po­ra­tion for As­sig­ned Na­mes and Num­bers“ (ICANN) yra ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, ji il­gai vei­kė JAV pre­ky­bos de­par­ta­men­to še­šė­ly­je.

 

Įtam­pa ypač iš­au­go, kai ICANN val­dy­ba nu­spren­dė leis­ti ge­ro­kai dau­giau „ben­drų aukš­čiau­sio ly­gio do­me­nų“. Va­di­na­mo­sios prie­sa­gos yra skir­tos to­kiems in­ter­ne­to ad­re­sams kaip „.com“ ar ne­se­niai – tik šį rug­sė­jį – į var­to­ji­mą pa­leis­tas „.xxx“. Pas­ta­ra­jam ICANN il­gai prie­ši­no­si, bai­min­da­ma­si, kad jai bus pri­mes­tos tu­ri­nio re­gu­lia­vi­mo pa­rei­gos. Bet ga­liau­siai bu­vo nu­si­leis­ta, tad por­nog­ra­fi­jos pus­la­piai grei­čiau­siai bus iš­kel­ti į at­ski­rą do­me­nų zo­ną. Vi­lia­ma­si, kad taip bus leng­viau ras­ti bei iš­veng­ti por­nog­ra­fi­jos in­ter­ne­te. Kai ku­riems su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ir to­kie prieš­ta­rin­gi do­me­nai kaip „.je­sus“.

 

Bir­že­lį ICANN val­dy­bai ir su­in­te­re­suo­toms ša­lims vis dėl­to pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl me­cha­niz­mo, ku­ris pa­dė­tų at­si­jo­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus do­me­nų pa­va­di­ni­mus. At­siun­tus vi­sas pa­raiš­kas dėl nau­jų do­me­nų, vals­ty­bės ga­lės pa­teik­ti „iš­anks­ti­nį įspė­ji­mą“, ku­riuo pa­ro­dy­tų, kad ne­su­tin­ka. Ta­čiau val­dy­ba į tai at­si­žvelgs tik tuo­met, jei nau­jam do­me­nui prieš­ta­raus vi­sas ICANN vy­riau­sy­bių pa­ta­ria­ma­sis ko­mi­te­tas. Jis bus įpa­rei­go­tas pa­teik­ti de­ta­lų pa­aiš­ki­ni­mą, ku­riuo rem­tų­si to­les­nės dis­ku­si­jos. Taip ti­ki­ma­si iš­lai­ky­ti pu­siau­svy­rą tarp vy­riau­sy­bių ir ne­pri­klau­so­mų vei­kė­jų, bet iš tie­sų „nie­kas tik­rai ne­ži­no, kaip tai veiks“, kaip tvir­ti­no Kie­re­nas McCart­hy, va­do­vau­jan­tis „.Nxt“, in­for­ma­ci­jos šal­ti­niui in­ter­nau­tams.