Žvilgsnis

Teksto dydis: A+ A-

Kas valdys internetą?

Renata Skardžiūtė–Kereselidzė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-10-13
Kas valdys internetą?
Di­džio­jo­je pa­sau­lio da­ly­je in­ter­ne­tas ta­po ne­pa­mai­no­mu eko­no­mi­kos va­rik­liu.

Vadinamieji internautai kuria, valdo ir saugo internetą. Dažnai ir uždirba

iš šios ryšio priemonės, tampančios vis svarbesne kasdienybės dalimi. Tačiau būtent dėl interneto svarbos pasaulio vyriausybės ima nerimauti ir kelti klausimus dėl jo kontrolės.

Nai­ro­by­je vy­ko Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­ja­mas In­ter­ne­to val­dy­mo fo­ru­mas (angl. In­ter­net Go­ver­nan­ce Fo­rum, IGF), ku­ria­me su­si­rin­ko per 2000 da­ly­vių iš dau­giau kaip šim­to ša­lių. Šio fo­ru­mo tiks­las – su­in­te­re­suo­tų sub­jek­tų (angl. mul­ti-sta­ke­hol­ders) „po­li­ti­nis dia­lo­gas svar­biau­siais in­ter­ne­to val­dy­mo klau­si­mais, sie­kiant ska­tin­ti in­ter­ne­to sau­gu­mą, sta­bi­lu­mą, plėt­rą“. Nai­ro­by­je in­ter­nau­tai ir vals­ty­bių at­sto­vai kalbėjo apie in­ter­ne­to reikš­mę „Wi­ki­le­aks“ fe­no­me­no ir Ara­bų pa­va­sa­rio kon­teks­te. Ta­čiau neap­si­ei­ta ir be jaut­raus ga­lių pa­si­da­li­ji­mo klau­si­mo – ko­kį svo­rį ga­li­ma (ir rei­kė­tų) su­teik­ti vy­riau­sy­bėms.
IGF yra iš prin­ci­po la­bai ne­įpras­tas da­ri­nys. Ja­me vi­si da­ly­vau­jan­tieji tu­ri tei­sę kal­bė­ti, o spren­di­mai pri­ima­mi ben­dru su­ta­ri­mu, ne­tai­kant iš­im­čių pa­sau­lio ga­lin­gie­siems. Šis mo­de­lis iki šiol vei­kė ga­nė­ti­nai sėk­min­gai, bet pas­ta­ruo­ju me­tu jis su­lau­kia vis dau­giau kri­ti­kos. Pa­sau­lio vy­riau­sy­bės vis la­biau sie­kia tu­rė­ti le­mia­mą žo­dį jaut­riais klau­si­mais – da­bar­ti­nė ly­gy­bė su vi­sais ki­tais su­in­te­re­suo­tais sub­jek­tais jų ne­be­ten­ki­na ar­gu­men­tuo­jant, kad vy­riau­sy­bės at­sto­vau­ja sa­vo pi­lie­čiams ir jų in­te­re­sams.Da­bar vei­kian­ti in­ter­ne­to val­dy­mo sis­te­ma su­si­klos­tė kar­tu su pa­čiu in­ter­ne­tu – jo kū­rė­jai ti­kė­jo, kad bū­tent at­vi­ru­mas tu­rė­tų už­tik­rin­ti sau­gu­mą ir įkvėp­ti ino­va­ci­jas. Be to, in­ter­ne­tas yra tin­klas, su­da­ry­tas iš dau­gy­bės ne­pri­klau­so­mų tin­klų. Tai­gi su­kur­ti veiks­min­gą jo val­dy­mą, ku­ris leis­tų dik­tuo­ti są­ly­gas iš vir­šaus, yra iš prin­ci­po su­dė­tin­ga.
 
Siū­lo­ma in­ter­ne­tą pa­ti­kė­ti JTO
 
Iki 2000-ųjų dau­ge­lis vy­riau­sy­bių bu­vo pa­ten­kin­tos vei­kian­čia sis­te­ma – bent jau Va­ka­rų ša­ly­se, ku­rio­se su­si­tel­ku­si in­ter­ne­to var­to­to­jų dau­gu­ma. Joms ne­kė­lė sun­ku­mų tai, kad tin­klo stan­dar­tus nu­sta­ti­nė­jo to­kios or­ga­ni­za­ci­jos kaip In­ter­ne­to in­ži­ne­ri­jos dar­bo gru­pė (angl. In­ter­net En­gi­ne­e­ring Task For­ce), ku­ri yra at­vi­ra vi­siems. Vy­riau­sy­bės ne­si­prie­ši­no, kai 1998 m. JAV įkū­rė Skir­tų­jų var­dų ir nu­me­rių in­ter­ne­to kor­po­ra­ci­ją (angl. In­ter­net Cor­po­ra­tion for As­sig­ned Na­mes and Num­bers, ICANN), taip pat pa­rem­tą at­vi­ro su­in­te­re­suo­tų sub­jek­tų da­ly­va­vi­mo prin­ci­pu. Ši kor­po­ra­ci­ja rū­pi­na­si in­ter­ne­to šer­di­mi – jo ad­re­sų sis­te­ma.
 
Vis dėl­to, in­ter­ne­tui tam­pant vis reikš­min­ges­ne pa­sau­lio rit­mo da­li­mi po­žiū­ris į jį taip pat pra­dė­jo keis­tis. 2005-ai­siais Tu­ni­so Pa­sau­lio vir­šū­nių su­si­ti­ki­me, skir­ta­me in­for­ma­ci­jos vi­suo­me­nei, dau­ge­lis da­ly­vių spau­dė JTO ir vie­ną jos agen­tū­rų, Tarp­tau­ti­nę te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos są­jun­gą, per­im­ti in­ter­ne­to val­dy­mą. Vie­nas iš ar­gu­men­tų bu­vo tai, kad ši agen­tū­ra ko­or­di­nuo­ja dau­ge­lį ki­tų svar­bių ry­šio prie­mo­nių, to­kių kaip pa­sau­li­nis ra­di­jo ry­šio spek­tro nau­do­ji­mas ar pa­ly­do­vų or­bi­tų pa­si­rin­ki­mas. Tuo­met šiai ini­cia­ty­vai pa­si­prie­ši­no JAV ir kai ku­rios ki­tos Va­ka­rų vals­ty­bės, o kaip kom­pro­mi­sas bu­vo įkur­tas IGF.
 
Ša­lys stip­ri­na po­zi­ci­jas
 
Da­bar kai ku­rios ša­lys vėl mė­gi­na stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas. Di­džio­jo­je pa­sau­lio da­ly­je in­ter­ne­tas ta­po ne­pa­mai­no­mu eko­no­mi­kos va­rik­liu. Di­dė­jant pri­klau­so­my­bei nuo in­ter­ne­to, kar­tu au­ga su­si­rū­pi­ni­mas dėl in­for­ma­ci­jos kon­tro­lės, o ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas vis daž­niau įtrau­kia­mas į tarp­tau­ti­nių fo­ru­mų te­mas – ne vel­tui jis lai­ko­mas ir vie­nu nau­jau­sių NA­TO pri­ori­te­tų. Vis dar ne­blės­tan­tis Ara­bų pa­va­sa­ris pa­ro­dė, kad so­cia­li­niai tin­klai ga­li tap­ti ga­lin­ga prie­mo­ne no­rint iš­ju­din­ti ma­ses po­li­ti­niam pro­tes­tui.
Ki­ni­ja, Ru­si­ja ir jų ben­dra­min­tės pa­siū­lė pa­tvir­tin­ti Tarp­tau­ti­nį in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo ko­dek­są, ku­ris tu­rė­tų su­stip­rin­ti vy­riau­sy­bių vaid­me­nį. Kai ku­rios jų pra­dė­jo spaus­ti JTO te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų agen­tū­rą pri­si­im­ti dau­giau at­sa­ko­my­bės, kai ki­tą­met bus per­svars­to­mi jos įga­lio­ji­mai. Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­ja taip pat ne kar­tą ra­gi­no siek­ti, kad in­ter­ne­to prie­žiū­ra bū­tų vyk­do­ma tarp­tau­ti­niu mas­tu. Jos nuo­mo­ne, to­kia svar­bi pa­sau­lio eko­no­mi­kos da­lis ne­tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ku­rios nors vie­nos ša­lies kom­pe­ten­ci­jai, tu­rint gal­vo­je glau­džius ICANN ir Va­šing­to­no ry­šius.
 
In­di­ja, Bra­zi­li­ja ir Pie­tų Af­ri­ka pa­siū­lė su­kur­ti nau­ją tarp­tau­ti­nę ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri re­gu­liuo­tų in­ter­ne­tą. Ta­čiau šios ini­cia­ty­vos pa­tin­ka ne vi­siems. Tarp­tau­ti­nė eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rią ap­žval­gi­nin­kai daž­nai va­di­na tur­tin­gų ša­lių klu­bu (jai pri­klau­so 34 ša­lys, įskai­tant ES na­res, JAV, Ka­na­dą, Aust­ra­li­ją, Pie­tų Ko­rė­ją ir kt.), bir­že­lį su­ren­gė spe­cia­lų aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mą, ku­ria­me ban­dė ap­gin­ti da­bar eg­zis­tuo­jan­tį lais­vą „su­in­te­re­suo­tų ša­lių“ in­ter­ne­to val­dy­mo mo­de­lį.
 
Ne­pa­gei­dau­ja­miems do­me­nams prie­šin­tis sun­ku
 
Ne­su­ta­ri­mai dėl in­ter­ne­to val­dy­mo ir kon­tro­lės ypač su­si­ker­ta ICANN. Šios kor­po­ra­ci­jos val­dy­bai ne­pa­vyks­ta už­si­tik­rin­ti su­in­te­re­suo­tų ša­lių pa­si­ti­kė­ji­mo, o kor­po­ra­ci­ja nuo­lat su­lau­kia kal­ti­ni­mų dėl skaid­ru­mo ir at­skai­to­my­bės sto­kos – net ir iš ją pa­lai­kan­čių Va­ka­rų vals­ty­bių. Vie­na iš sri­čių, dėl ku­rių ky­la gin­čų, – ša­lių do­me­nų, pa­vyz­džiui, „.uk“, „.fr“, „.eu“ ir kt., kon­tro­lė. Eu­ro­pos va­do­vams kliu­vo ir tai, kad nors 1998 me­tais įkur­ta „In­ter­net Cor­po­ra­tion for As­sig­ned Na­mes and Num­bers“ (ICANN) yra ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, ji il­gai vei­kė JAV pre­ky­bos de­par­ta­men­to še­šė­ly­je.
 
Įtam­pa ypač iš­au­go, kai ICANN val­dy­ba nu­spren­dė leis­ti ge­ro­kai dau­giau „ben­drų aukš­čiau­sio ly­gio do­me­nų“. Va­di­na­mo­sios prie­sa­gos yra skir­tos to­kiems in­ter­ne­to ad­re­sams kaip „.com“ ar ne­se­niai – tik šį rug­sė­jį – į var­to­ji­mą pa­leis­tas „.xxx“. Pas­ta­ra­jam ICANN il­gai prie­ši­no­si, bai­min­da­ma­si, kad jai bus pri­mes­tos tu­ri­nio re­gu­lia­vi­mo pa­rei­gos. Bet ga­liau­siai bu­vo nu­si­leis­ta, tad por­nog­ra­fi­jos pus­la­piai grei­čiau­siai bus iš­kel­ti į at­ski­rą do­me­nų zo­ną. Vi­lia­ma­si, kad taip bus leng­viau ras­ti bei iš­veng­ti por­nog­ra­fi­jos in­ter­ne­te. Kai ku­riems su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ir to­kie prieš­ta­rin­gi do­me­nai kaip „.je­sus“.
 
Bir­že­lį ICANN val­dy­bai ir su­in­te­re­suo­toms ša­lims vis dėl­to pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl me­cha­niz­mo, ku­ris pa­dė­tų at­si­jo­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus do­me­nų pa­va­di­ni­mus. At­siun­tus vi­sas pa­raiš­kas dėl nau­jų do­me­nų, vals­ty­bės ga­lės pa­teik­ti „iš­anks­ti­nį įspė­ji­mą“, ku­riuo pa­ro­dy­tų, kad ne­su­tin­ka. Ta­čiau val­dy­ba į tai at­si­žvelgs tik tuo­met, jei nau­jam do­me­nui prieš­ta­raus vi­sas ICANN vy­riau­sy­bių pa­ta­ria­ma­sis ko­mi­te­tas. Jis bus įpa­rei­go­tas pa­teik­ti de­ta­lų pa­aiš­ki­ni­mą, ku­riuo rem­tų­si to­les­nės dis­ku­si­jos. Taip ti­ki­ma­si iš­lai­ky­ti pu­siau­svy­rą tarp vy­riau­sy­bių ir ne­pri­klau­so­mų vei­kė­jų, bet iš tie­sų „nie­kas tik­rai ne­ži­no, kaip tai veiks“, kaip tvir­ti­no Kie­re­nas McCart­hy, va­do­vau­jan­tis „.Nxt“, in­for­ma­ci­jos šal­ti­niui in­ter­nau­tams.
 
Pa­reng­ta pa­gal „The Eco­no­mist”
 
 

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Kas geriau: protingas ar sumanus?

Kas valdys internetą?

18 laipsnių šilumos – klimato kaita?

Kas geriau: protingas ar sumanus? Kas valdys internetą? 18 laipsnių šilumos – klimato kaita?
 

Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis

Vandens pasigaminsime, vaikų – ne

Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis

Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis  Vandens pasigaminsime, vaikų – ne Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis
 

Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti

Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė?

Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?

Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė? Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?
 

Kainos: kodėl viskas brangsta?

Žudantis abejingumas

Emigrantas, bet ne svetimas

Kainos: kodėl viskas brangsta? Žudantis abejingumas Emigrantas, bet ne svetimas
 

XXI amžiaus pasakos: su cukrumi ir krauju

Revoliucija alsuojantis patriotizmas

Černobylio istoriją ženklina žmogiškos tragedijos pėdsakai

XXI amžiaus pasakos: su cukrumi ir krauju Revoliucija alsuojantis patriotizmas Černobylio istoriją ženklina žmogiškos tragedijos pėdsakai
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE