Ir, žinoma, nuvalkiotai ir banaliai skraidantis stereotipas, kad Amsterdamas yra tik žolės ir raudonųjų žibintų pilnas miestas. Tiesa, pirmą kart čia apsilankiau dar 2001 metais ir tai tik keliom valandom ir tada vienintelis dalykas, kurį prisimenu – dviračiai.... nesibaigiančios eilės dviračių bei pakrypę namai.

 

Ir iki šiol, po tiek metų, vis dar atrandu šitą miestą. Turbūt labai dažnai tik buitiškai ir ne visada olandiškai, bet tokioj kosmpopolitiškoj makalošėj kartais tikrai labai sunku atsirinkt. Galbūt todėl, kad pašėlusiai mėgstu džiazą, o ne tradicinę olandišką muziką; nes įdomiausios galerijos, projektai ir muziejai susiranda tave, o ne atvirkščiai. Ir galbūt todėl, kad kur kas įdomiau, kai ant kanalo krašto stovintį restorano staliuką aptarnauja vengras padavėjas, kuris pilsto nuostabų čilietišką vyną į amžinai nepatenkinamo pažinimo taures.

 

Ką šia tema mums pasakoja Vikipedija? Štai: Turizmas – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų. „Turizmo“ sąvoka yra kilusi iš „tour“ (lietuviškai „kelionė“) – graikų kalbos „tornos“ bei lotynų– „tornare“, reiškiančių ratą. Šis žodis reiškia, kad vykstama iš vienos vietos į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Kaip terminas jis atsirado XIX a. pabaigoje ir reiškė keliavimą.

 

Bet, brangusis, argi tai nėra tai, ką mes visi darom? Juk kasdien ieškom užuovėjos nuo rutinos, ieškom būdų, kaip paversti gyvenimą tobulu balansu cirko ir ramaus buvimo su savim?!