ES vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų su­si­ti­ki­me Suo­mi­ja ir Ny­der­lan­dai prieš­ta­ra­vo, kad dvi nau­jau­sios ES na­rės pa­tek­tų į Šen­ge­no zo­ną, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta 2011–ai­siais. Suo­mi­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė Pai­vi Ra­sa­nen pa­reiš­kė, kad Ru­mu­ni­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je yra per­dėm iš­ve­šė­ju­si ko­rup­ci­ja ir tai ne­ati­tin­ka ES nor­mų.

 

Abi opo­nuo­jan­čios vals­ty­bės nuo­gąs­ta­vo, kad Bul­ga­ri­jos ir Ru­mu­ni­jos sie­nų kon­tro­lė yra per sil­pna ir ko­rup­ci­ja taip iš­ve­šė­ju­si, kad dar la­biau iš­augs imig­ran­tų srau­tai Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Abi nau­jau­sios ša­lys šiuo me­tu da­ly­vau­ja Ben­dra­dar­bia­vi­mo ir pa­tik­ri­ni­mo me­cha­niz­me, ku­ris tu­ri pa­dė­ti pri­im­ti ES stan­dar­tus. Ben­dra­dar­bia­vi­mo me­cha­niz­mas taip pat pri­žiū­ri Ru­mu­ni­jos ir Bul­ga­ri­jos pa­žan­gą ge­ri­nant tei­sėt­var­ką ir ko­vą su ko­rup­ci­ja. Spa­lio 17–18 d. įvyks aukš­čiau­sio ly­gio ES su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me Bu­ka­reš­tas ir So­fi­ja pa­teiks ape­lia­ci­ją, ta­čiau ma­no­ma, kad spren­di­mo ne­bus, kol 2012 me­tų va­sa­rį iš­eis nau­ja Ben­dra­dar­bia­vi­mo me­cha­niz­mo ata­skai­ta.

 

Len­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Jer­zy Mil­le­ris griež­tai pa­si­sa­kė prieš Ny­der­lan­dų ir Suo­mi­jos po­zi­ci­jas. Jis pa­brė­žė, kad Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja įvyk­dė vi­sus tech­ni­nius įsto­ji­mo į Šen­ge­no erd­vę  rei­ka­la­vi­mus, o juos pa­tvir­ti­no Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Ben­dra­dar­bia­vi­mo ir pa­tik­ri­ni­mo me­cha­niz­mo pro­ble­ma su tuo ne­su­si­ju­si, bet, anot mi­nist­ro, net ir šio­je sri­ty­je šios dvi ša­lys pa­da­rė „di­de­lę pa­žan­gą ko­vo­da­mos su ko­rup­ci­ja ir or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu“.

 

Taip pat svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad šian­dien Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja ir taip sau­go ES iš­ori­nes sie­nas, nors jos tai da­ro be ofi­cia­lių įsi­pa­rei­go­ji­mų. To­dėl tei­gi­nys, jog šios dvi vals­ty­bės at­vers du­ris imig­ran­tams iš ry­tų, yra ne­pa­grįs­tas. Ap­gai­les­tau­ja­ma, kad bu­vo at­mes­tas net ir kom­pro­mi­si­nis pa­siū­ly­mas, pa­gal ku­rį abi ša­lys pir­miau­sia nuim­tų už­tva­ras oro ir jū­rų uos­tuo­se, pa­lik­da­mos ap­ri­bo­ji­mus tik sau­su­mos pa­sie­nio po­stuo­se.

 

 

Šiuo me­tu Ha­go­je ir Hel­sin­ky­je esa­ma kaip nie­ka­da stip­rių po­pu­lis­tų. Ny­der­lan­duo­se gar­siai ai­di Ge­er­to Wil­der­so bal­sas, o Suo­mi­jo­je šiais me­tais į vy­riau­sy­bę pa­te­ko Nau­jų­jų suo­mių par­ti­ja, pa­si­sa­kan­ti prieš ES ir imig­ran­tus. Aki­vaiz­du, kad abi vals­ty­bės var­to­ja po­pu­lis­ti­nę re­to­ri­ką bei ban­do pa­tai­kau­ti sun­kme­čio nu­a­lin­tiems pi­lie­čiams.

 

Ta­čiau svar­bus ne tik po­pu­liz­mo, bet ir dez­in­for­ma­ci­jos vaid­muo. Dau­ge­lis pa­pras­tų žmo­nių, į ku­riuos ape­liuo­ja po­pu­lis­tai, ne­su­pran­ta, ką reiš­kia Šen­ge­no zo­na ir kad ji ne­at­ve­ria sie­nų imig­ran­tų srau­tams. Imig­ran­tai, pa­puo­lę į ES, ir taip tu­ri lais­vo ju­dė­ji­mo ga­li­my­bę. Be­je, dau­gu­ma imig­ran­tų iš Ry­tų (Tur­ki­jos, Ira­ko ir pan.) pir­miau­sia ker­ta Grai­ki­jos, o ne Bul­ga­ri­jos sie­ną. Šen­ge­no erd­vė Bul­ga­ri­jai ir Ru­mu­ni­jai yra svar­bi dau­giau dėl lais­vo pre­kių ju­dė­ji­mo bei ei­lių prie mui­ti­nių. Eu­ro­pos spau­da tei­gia, kad ES to­liau au­ga įtam­pa ir vals­ty­bės yra lin­ku­sios „už­si­da­ry­ti“.

 

Nau­jų vals­ty­bių blo­ka­vi­mas pa­ro­do, kaip ig­no­ruo­ja­mi pa­čios ES duo­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai ir to­liau di­dė­ja tarp nau­jų­jų ir se­nų­jų na­rių. Ju­dė­ji­mo lais­vė – vie­na iš pa­ma­ti­nių tei­sių ES, gai­la, kad ša­lys, esan­čios jau ket­ve­rius me­tus ES, ne­ga­li ja nau­do­tis.

 

Liub­lia­nos dien­raš­tis DE­LO straips­ny­je „Šen­ge­no erd­vė­je trūks­ta so­li­da­ru­mo“ ra­šo, kad Ru­mu­ni­jai ir Bul­ga­ri­jai ne­bu­vo leis­ta įsi­lie­ti į Šen­ge­no erd­vę. Net ne­bu­vo nu­ro­dy­ta da­ta, ka­da toks spren­di­mas ga­li bū­ti per­svars­­ty­tas. Pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį šių Bal­ka­nų ša­lių pri­si­jun­gi­mas bu­vo blo­kuo­tas olan­dų ir suo­mių vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų. Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad dėl nei­gia­mų bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų yra kal­tos ne tik olan­dų ir suo­mių po­pu­lis­ti­nės bei kse­no­fobiš­kos vy­riau­sy­bės. Vi­są ES yra apė­mu­si ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mo psi­cho­zė. Vie­šo­jo­je erd­vė­je vis dau­giau lai­ko ski­ria­ma skir­tin­giems ES žlu­gi­mo sce­na­ri­jams. Tai tik dar la­biau di­di­na žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir bai­mes bei ke­lia di­de­lę grės­mę tarp­vals­ty­bi­niam ES so­li­da­ru­mui ir pa­gar­bai abi­pu­siems in­te­re­sams. O tai yra ker­ti­niai ak­me­nys, ant ku­rių jau il­gus de­šimt­me­čius sto­vi vi­sa ES in­teg­ra­ci­ja.

 

So­fi­jos dien­raš­tis NO­VI­NAR tei­gia, kad Bul­ga­ri­ją ir Ru­mu­ni­ją sle­gia dve­jo­pi stan­dar­tai. Tie­są sa­kant, Ru­muni­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je yra iš­ve­šė­ju­si ir ko­rup­ci­ja, ir or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas. Ne­ga­li­me to neig­ti. Ži­no­ma, tai ken­kia ES vi­daus sau­gu­mui, ta­čiau pa­ro­dy­ki­te ES vals­ty­bę, ku­rio­je to nė­ra! Ne­gi to­kie pa­tys pro­ce­sai ne­vyks­ta Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je?

 

Ta­čiau ar ka­da nors ma­tė­me, kad Briu­se­lis ba­dy­tų pirš­tais Ro­mai dėl iš­ve­šė­ju­sios ma­fi­jos ir jos for­mų Ita­li­jo­je? Ar­ba kad bū­tų gra­si­na­ma iš­mes­ti Pran­cū­zi­ją iš Šen­ge­no zo­nos dėl ne­si­bai­gian­čių ko­rup­ci­jos skan­da­lų? Bul­ga­ri­ja tu­rė­tų nors kar­tą at­si­sto­ti ir pa­sa­ky­ti: „Pir­miau­sia iš­si­va­ly­ki­te sa­vo kie­mus, o tik pas­kui kri­ti­kuo­ki­te mus.“ Ta­čiau blo­giau­sia, kad vi­sos šios vals­ty­bės sto­vi ki­to­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je ir ga­li sau leis­ti da­ry­ti, ką no­ri, net ne­si­lai­ky­ti sa­vo pa­čių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

 

 

Ams­ter­da­mo TROUV ma­no, kad Šen­ge­no ve­to žei­džia pa­čią Eu­ro­pos Są­jun­gą. Nors Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja jau ati­tin­ka pri­si­jun­gi­mo prie Šen­ge­no zo­nos kri­te­ri­jus, ta­čiau Suo­mi­ja ir Ny­der­lan­dai vis tiek nu­bal­sa­vo ne­pri­im­ti šių vals­ty­bių. Net ne­aiš­ku, ka­da Ha­ga pri­tars, kad šios vals­ty­bės įstotų. At­ro­do, kad Ny­der­lan­dai sie­kia at­ker­šy­ti už pra­ei­ties bė­das ar mai­ti­na sa­vo pi­lie­čius ne­pa­grįs­ta už­sie­nie­čių bai­me. Aki­vaiz­du, kad Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja ES vys­tė­si daug men­kiau, nei ti­kė­ta­si. Pa­na­šiai ir Grai­ki­ja, me­luo­da­ma apie sa­vo tik­rą­ją fi­nan­sų būk­lę, pri­dir­bo di­de­lių pro­ble­mų vi­sai ES. Šie skan­da­lai ne itin pa­de­da, tad ES vals­ty­bių abi­pu­sis pa­si­ti­kė­ji­mas ne­au­ga. Jei olan­dai no­ri at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Eu­ro­pa, jie pa­tys pir­mie­ji tu­ri pa­sa­ky­ti „taip“, kai ki­tos vals­ty­bės lai­ko­si sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų.

 

Bri­tų ver­slo dien­raš­tis FI­NAN­CIAL TI­MES ra­šo, kad mig­ra­ci­jos klau­si­mai ES dar­bo­tvarkėje ypač pa­daž­nė­jo po Ara­bų pa­va­sa­rio, kai imig­ran­tų srau­tai iš Šiau­rės Af­ri­kos į ES pa­tri­gu­bė­jo. Pran­cū­zi­ja bu­vo pir­mo­ji vals­ty­bė, ku­ri iš­reiš­kė rim­tą su­si­rū­pi­ni­mą dėl iš­au­gu­sios mig­ra­ci­jos ir vi­sos Šen­ge­no zo­nos at­ei­ties. Ba­lan­dį Pa­ry­žius bu­vo net lai­ki­nai už­da­ręs sa­vo sie­ną su Ita­li­ja, per ku­rią plū­do tūks­tan­čiai tu­si­nie­čių.

 

Jie į Ita­li­ją pa­tek­da­vo per Lam­pe­du­sos sa­lą. Po ke­lių sa­vai­čių Da­ni­ja taip pat pa­gra­si­no už­da­ry­ti sa­vo sie­nas ir su­griež­tin­ti pa­sų kon­tro­lę. 2012–ųjų bir­že­lį įvyks ES ly­de­rių su­va­žia­vi­mas, ku­ria­me bus per­žiū­rė­ta nau­ja ES mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio po­li­ti­ka. Taip pat bus pa­teik­tos nau­jos ke­lia­vi­mo ES tai­syk­lės.