Žvilgsnis

Teskto dydis: A+ A-

18 laipsnių šilumos – klimato kaita?13564

Linas Kranauskas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-09-28
18 laipsnių šilumos – klimato kaita?
Kli­ma­to kai­ta ir le­dy­nų tirps­mas fa­ta­liš­kai pa­žeis Gol­fo sro­vės sta­bi­lu­mą.

Vasaros pamoka – aplinkosaugininkams su žaliaisiais ir ekoaktyvistais ne pakeliui, nes vieni per daug įsispecializavę, o kiti – esą populistai. Ir visų požiūriai išsiskiria ties klimato kaitos problema, kuri – ir dėl savo visuotinumo – kartais tampa pajuokos objektu. Tai bendrų taškų rasti nepavyks?

Va­sa­rą ke­li eko­lo­gi­nio švie­ti­mo bū­re­lio žur­na­lis­tai su­si­kū­rė sau sta­žuo­tę Klai­pė­do­je: pa­tik­ri­no įdo­mius nak­vy­nės va­rian­tus, ėji­mo į pa­jū­rį marš­ru­tus, apei­nant tar­šos ir triukš­mo ob­jek­tus bei ge­le­žin­ke­lių li­ni­jas, įbri­do į uos­ta­mies­čio Bal­ti­ją, o ki­tą­dien – Smil­ty­nės Bal­ti­ją, vi­siš­kai ki­to­kią. Pa­ke­liui su­tik­tas eko­re­dak­to­rius Mant­vy­das No­rei­ka pa­kon­sul­ta­vo, jog Pa­lan­go­je, pa­vyz­džiui, van­duo ža­lias ir žy­di, o Šven­to­jo­je ties Šven­to­sios žio­ti­mis bai­gė­si žu­vys – tiek iš upės, tiek jū­ros pu­sės. Taip per ke­lias va­lan­das pa­tik­ri­no­me eko­lo­gi­nę es­mi­nių Lie­tu­vos pa­jū­rio ku­ror­tų būk­lę.
Ke­lias su­tver­tas au­to­mo­bi­liams
 
Ta­čiau at­ėjo lai­kas grįž­ti na­mo ir prie dar­bų. Su­tel­ku­si min­tis į re­dak­ci­jos ir as­me­ni­nius biu­dže­tus, jū­ros gy­vy­bės spe­cia­lis­tė Rū­ta Še­ti­kai­tė pro­to štur­mo me­to­du pri­si­mi­nė ge­rai pa­tik­rin­tą eko­lo­giš­ką bū­dą ke­liau­ti – au­to­sto­pas, ki­taip dar va­di­na­mas tran­za­vi­mu. Tuo­met ir pa­aiš­kė­jo, kad ne tik Klai­pė­dos iš­va­žia­vi­mo ar­te­ri­jas pės­čio­mis pa­siek­ti yra Si­zi­fo dar­bas, bet ir jo­kios au­to­sto­po vie­tos au­to­stra­do­je ne­su­ra­si: pra­si­dė­jo dar vie­nas Eu­ro­pos Są­jun­gos re­mia­mos re­konst­ruk­ci­jos – in­fra­struk­tū­ros at­nau­ji­ni­mo eta­pas, ku­ria­me ky­la gi­gan­tiš­ki via­du­kai ir ap­link­ke­liai, žie­dai ir ap­va­žia­vi­mai, ta­čiau kol kas ne­nu­ma­ty­tas nė vie­nas ruo­žas pės­tie­siems, dvi­ra­čiams, vie­šo­jo trans­por­to – bent jau tarp­mies­ti­nių au­to­bu­sų – sto­te­lėms, per­ėjoms ar ki­tiems su­sto­ji­mams. At­si­da­rė ne­si­bai­gian­čio per­so­na­li­nių au­to­mo­bi­lių srau­to oazė, ku­rio­je šie au­to­mo­bi­liai – tai vie­nin­te­lis tiks­las, vie­nin­te­liai vei­kė­jai.
 
Vi­sa lai­mė, kad pa­vy­ko su­lauk­ti skam­bu­čio iš „car–sha­ring“ (au­to­mo­bi­lių da­li­ji­mo­si) gru­pės so­cia­li­nia­me tin­kle, ir už 50 lie­tu­viš­kos va­liu­tos vie­ne­tų mu­du įsi­so­di­no di­de­lė ma­ši­na, ke­liau­jan­ti tie­siai į Vil­nių. Be­je, įdo­mūs Vil­niaus tin­kla­raš­čiai pra­ne­ša, jog, ne­pro­fe­sio­na­liai skai­čiuo­jant, dau­gu­ma ke­liau­jan­čių ry­ti­niuo­se ar va­ka­ri­niuo­se mies­to au­to­mo­bi­lių srau­tuo­se yra vi­siš­kai vie­ni – t.y. au­to­mo­bi­ly­je sė­di tik pats vai­ruo­to­ja/s. Ne­jau­gi „car–sha­ring“ ne­ga­lė­tų veik­ti ir mies­to mas­tu?
 
Bo­ta­ni­kas: ža­lių­jų ko­vos yra iš­pūs­tos
 
Tuo­met pa­aiš­kė­jo ne­įti­kė­ti­nas su­ta­pi­mas – mū­sų vai­ruo­to­jas pa­si­ro­dė be­sąs dak­ta­ras Zig­man­tas Gu­džins­kas, Gam­tos ty­ri­mo cen­tro Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis moks­li­nis dar­buo­to­jas. „A, ža­lie­ji...“ – nu­tę­sė bio­lo­gas. „Prieš ato­mi­nes pa­si­sa­kot? O ko­dėl? Kuo gi jas pa­kei­sit?“
 
Per ke­lias po­kal­bio mi­nu­tes su­pra­to­me, ko ge­ro, vie­ną es­min­ges­nių skir­čių tarp ža­lių­jų, eko­lo­gi­nių ak­ty­vis­tų ir „spe­cia­lis­tų“ – ap­lin­ko­sau­gos tar­nau­to­jų, pa­rei­gū­nų, moks­li­nin­kų: jiems ža­lie­ji esą „is­te­ri­kai“, iš­krai­pan­tys ir per­de­dan­tys pro­ble­mas, vie­toj sa­vo pla­ka­tų ir „po­li­ti­kos“ ne­mo­kan­tys pa­si­džiaug­ti viks­vos žie­de­liu ato­kio­je pel­kė­je. Mes, kaip ža­lie­ji, nu­stu­mia­me ant­klo­dę nuo sa­vo pu­sės: „spe­cia­lis­tams“ pa­grin­di­nis prie­kaiš­tas tas, kad jie ga­li iš­tir­ti dir­vo­že­mio struk­tū­rą, bio­į­vai­ro­vės ai­bę ir at­ski­rų rū­šių san­ty­kius iki mik­ro­sko­pi­nio tiks­lu­mo, ta­čiau be­veik ne­de­da jė­gų į su­ra­di­mą sce­na­ri­jų, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mas, nu­sta­ty­ti eko­lo­gi­nius pri­ori­te­tus, keis­ti gam­tą ar­dan­čią kul­tū­rą. O čia po­li­ti­ka – ne­iš­ven­gia­ma prie­mo­nė. Su­si­da­ro įspū­dis, kad ins­ti­tu­tų eko­lo­gams ir pa­čių pro­ble­mų ne­la­bai yra – bent jau Lie­tu­voj.
Su­si­ran­di ūks­mė­je pa­sken­du­sį eže­rė­lį, vis­kas ten įdo­mu, gy­vy­bės pil­na, tik vaikš­čiok su ki­bi­rė­liu ir tirk. Ką ga­li­ma sa­vo ty­ri­mo lau­ke at­sa­ky­ti į vi­sa­me pa­sau­ly­je (Lie­tu­vo­je taip pat) iš­si­ke­ro­ju­sias tra­ge­di­jas, kaip gy­vū­ni­jos ir au­ga­li­jos rū­šių ny­ki­mas, jū­rų ir van­de­ny­nų už­terš­tu­mas, at­lie­kų že­my­nai, Ama­zo­nės miš­kų ir le­dy­nų tirps­mas – ne­aiš­ku.
 
Moks­li­nin­ko ne­su­do­mi­no eko­lo­gi­niai ato­mi­nės ener­ge­ti­kos as­pek­tai, tar­šos ar­gu­men­tai. „Aš pats ty­riau Drūk­šių eže­rą, – at­sklei­dė jis. – Ir ne­ra­dau to­kių da­ly­kų, apie ku­riuos“... skel­bę ir bau­gi­nę ža­lie­ji. Ta­čiau pa­šne­ko­vą pa­gy­vi­na eko­no­mi­niai, są­nau­dų ir ne­at­sklei­džia­mos in­for­ma­ci­jos nau­ja­ja­me ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­te mo­ty­vai: „Taip, čia tai tei­sin­gai, žu­li­kai ten vi­si!” Ki­ta ver­tus, po­kal­biui pa­kry­pus į “Eko Re­dak­ci­jos” pro­jek­to me­tu R.Še­ti­kai­tės vyk­dy­tas ži­nių ir as­me­ny­bių pa­ieš­kas jū­ros eko­sis­te­mų pa­sau­ly­je, pa­aiš­kė­jo, kad Z.Gu­džins­kas pa­žįs­ta be­veik vi­sus šia te­ma ga­lin­čius kom­pe­ten­tin­gai kal­bė­ti ko­ri­fė­jus.
 
Su jau­ną­ja au­to­re kon­struk­ty­viai pa­si­keis­ta įvai­riais žmo­giš­kai­siais veiks­niais, lei­džian­čiais ge­riau įver­tin­ti kiek­vie­no pa­šne­ko­vo–eks­per­to pri­ei­na­mu­mą ir ži­nių gi­lu­mą. O ta­da van­de­nų ir su­si­ju­sios au­ga­li­jos ty­rė­jas už­da­vė to­kį pro­vo­kuo­jan­tį klau­si­mą, ku­ris ir mums ne­da­vė ra­my­bės vi­są va­sa­rą, ku­rią ap­lan­kė vos ke­lios karš­tos sa­vai­tės: o kaip jūs, ža­lie­ji, žiū­ri­te į kli­ma­to kai­tos pro­ble­mą, ku­ri da­bar pri­va­lo bū­ti at­spin­dė­ta kiek­vie­na­me pro­jek­te, pa­raiš­ko­je, pla­na­vi­mo do­ku­men­te ar lau­ko iš­vie­tės brė­ži­ny­je?
 
Kli­ma­to kai­ta – dar ne vis­kas
 
Ne vie­nas moks­li­nin­kų prog­no­zės mo­de­lis pre­ziu­muo­ja, kad kli­ma­to kai­ta ir le­dy­nų tirps­mas fa­ta­liš­kai pa­žeis Gol­fo sro­vės sta­bi­lu­mą, ku­ris Bal­ti­jos re­gio­no ša­lis ap­rū­pi­na ypa­tin­gu kli­ma­tu; be jo čia ga­li įsi­vy­rau­ti Si­bi­rui, šiau­rie­tiš­kes­niam ti­pui ar­ti­mes­ni orai, žo­džiu, dėl kli­ma­to at­ši­li­mo, iro­niš­ka, Lie­tu­vo­je ir ap­link jis ga­li... at­šal­ti. Ta­čiau, se­kant vie­šą­ją pub­li­cis­ti­nę ir ak­ty­vis­ti­nę erd­vę, eko­lo­gi­nes ir su­si­ju­sias, pa­ga­liau ir ne­su­si­ju­sias nau­jie­nas, vis ryš­kė­ja įspū­dis, kad kli­ma­to kai­ta kaip es­mi­nis kri­te­ri­jus, ku­riuo ją taip sun­ku bu­vo pa­vers­ti, vis la­biau ne­ten­ka sa­vo pra­di­nio ryš­ku­mo.
 
Dar ne taip se­niai kli­ma­to kai­tos šū­kiai pa­dė­jo mo­bi­li­zuo­ti ap­lin­kai ir jos li­ki­mui jaut­res­nes jė­gas. Ta­čiau da­bar bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti, kad jų ne­be­pa­kan­ka. Nors at­ro­dė, kad prieš po­rą me­tų pa­siek­ta kri­ti­nė ma­sė nuo­mo­nių ly­de­rių, eks­per­tų, kli­ma­to moks­li­nin­kų ir eko­lo­gų, ku­rie pa­tvir­ti­na niū­rias kli­ma­to at­ši­li­mo iš­va­das, ta­čiau te­be­si­tę­sian­tis dis­pu­tas šiuo klau­si­mu vis dėl­to vis la­biau blės­ta. Šian­dien gal kaip nie­kad tin­ka­ma pro­ga pri­pa­žin­ti, jog dar taik­les­nis žmo­gaus veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus bū­tų, pa­pras­tai ta­riant, tar­šos mas­tas. Juk ga­myk­los ir stam­bios žem­dir­bys­tės ūkiai, pa­sta­tų ir ki­tos mies­tų sis­te­mos, trans­por­to ir ener­ge­ti­kos sek­to­riai iš­ski­ria į ap­lin­ką ne vien nu­val­kio­tą­jį CO2, ta­čiau ir mi­ria­dus ki­tų kenks­min­gų jun­gi­nių.
 
Vis dėl­to skep­tiš­kai ver­tė­tų žiū­rė­ti ir į pa­čius „kli­ma­to skep­ti­kus“. Juk dau­gu­ma at­ve­jų prieš CO2 iš­sky­ras ko­vo­jan­čios prie­mo­nės ma­ži­na ir tar­šą ap­skri­tai.
 

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Kas geriau: protingas ar sumanus?11366

Kas valdys internetą?12965

18 laipsnių šilumos – klimato kaita?13564

Kas geriau: protingas ar sumanus? Kas valdys internetą? 18 laipsnių šilumos – klimato kaita?
 

Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis12407

Vandens pasigaminsime, vaikų – ne 1541

Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis2023

Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis  Vandens pasigaminsime, vaikų – ne Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis
 

Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti2777

Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė?2411

Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?1860

Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė? Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?
 

Kainos: kodėl viskas brangsta?1735

Žudantis abejingumas1424

Emigrantas, bet ne svetimas2072

Kainos: kodėl viskas brangsta? Žudantis abejingumas Emigrantas, bet ne svetimas
 

XXI amžiaus pasakos: su cukrumi ir krauju1822

Revoliucija alsuojantis patriotizmas1166

Černobylio istoriją ženklina žmogiškos tragedijos pėdsakai2236

XXI amžiaus pasakos: su cukrumi ir krauju Revoliucija alsuojantis patriotizmas Černobylio istoriją ženklina žmogiškos tragedijos pėdsakai
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE