Iš pa­rei­gų ant­ra­die­nį sa­vo no­ru pa­si­trau­kė ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Šve­das. Bet... nie­kas ne­vyks­ta. Tik ru­ti­ni­nis pa­rei­gū­nų pa­kei­ti­mas. O va­ka­re vi­si – į var­žy­bas, krep­ši­nio pa­žiū­rė­ti, į kad­rą pa­pul­ti. Re­a­guo­si­me tik po čem­pio­na­to...

 

Pa­si­trau­kė vie­nas įta­kin­giau­sių ir są­ži­nin­giau­sių pa­rei­gū­nų to­je keis­to­je Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jo­je, ku­rios mi­nist­ras bi­jo ži­niask­lai­dos kaip vel­nio, o jo pa­ta­rė­jai nie­ko dau­giau ir ne­da­ro, o tik gal­vo­ja, kaip nu­ge­sin­ti tuos „su­knis­tus žur­na­liū­gas“, ku­rie am­ži­nai skam­bi­na ir klau­si­nė­ja apie rei­ka­lus, apie ku­riuos iš­ma­no tik mi­nist­ras ir tik jo ar­ti­miau­sia ap­lin­ka.

 

Klau­si­mai, ko­dėl pa­si­trau­kė R.Šve­das, juos ner­vi­na. Nes rei­kia nu­tai­sy­ti fi­zio­no­mi­ją, kad nie­ko ne­nu­ti­ko. Mi­nist­ras ir vėl bė­go nuo žur­na­lis­tų kau­si­mų, o prem­je­rui „kaž­ko­kios“ Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir „kaž­ko­kio“ Šve­do pa­si­trau­ki­mas tik­rai dė­me­sio ne­ver­tas įvy­kis, pa­ly­gin­ti su krep­ši­niu.

 

Bet Vy­riau­sy­bės „ig­no­ra­vi­mas“ – dar nie­ko, pa­ly­gin­ti su Pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės pa­reiš­ki­mais.

Ki­taip nei bu­vę R.Šve­do ko­le­gos, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė R.Šve­do pa­si­trau­ki­mą pa­ko­men­ta­vo. Ir dar kaip! Nesu­si­tvar­kė su iš­šū­kiais. Nesu­si­tvar­kė su pa­rei­go­mis. Dar vie­nas skys­tab­lauz­dis, kin­kų dre­bin­to­jas. Mums to­kių ne­rei­kia.

 

Ir vie­nas są­ži­nin­giau­sių Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų, nuo­šir­džiai dir­bu­sių ir tik­rai ne­ma­žai pa­da­ru­sių, įga­vo spau­dą vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui – nesu­si­tvar­kė su pa­rei­go­mis. Nie­ko sau at­si­svei­ki­ni­mas. Nie­ko sau vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir po­li­ti­kų pa­dė­ka žmo­gui, ku­ris, ži­no­ma, kaip ir vi­si mir­tin­gie­ji, nė­ra to­bu­las, bet to­kių ir taip dir­ban­čių vals­ty­bės tar­ny­bo­je rei­kė­tų il­gai pa­ieš­ko­ti.

 

Toks nie­kin­gas R.Šve­do pa­si­trau­ki­mo ver­ti­ni­mas yra są­mo­nin­gas. Vi­sa tai – po­li­ti­niai iš­skai­čia­vi­mai. Pa­si­trau­kus „nesu­si­tvar­kiu­sia­jam su pa­rei­go­mis“, daug gra­žiau at­ro­do A.Sek­mo­kas, ku­ris pa­dė­tį kon­tro­liuo­ja ir su vi­so­mis pa­rei­go­mis su­si­tvar­ko. Nes vi­si, ir D.Gry­baus­kai­tė, ir A.Ku­bi­lius, ir A.Sek­mo­kas, su­pran­ta, ką pra­ra­do. Kad R.Šve­das lai­kė ant sa­vo pe­čių vi­sus stra­te­gi­nius Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės nep­rik­lau­so­my­bės pro­jek­tus ir dar­gi Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mą. Ir kad da­bar, kai nė­ra vie­nos stip­riau­sių gran­džių, kie­ta­kak­čiui mi­nist­rui bus dar sun­kiau įti­kin­ti tuo, ką jis da­ro. Ir ko­dėl.

 

Nu­duo­ti, kad nie­ko ne­nu­ti­ko, rei­kia to­dėl, kad sek­to­riu­je tiek sun­ku­mų, jog jų tie­siog ne­įma­no­ma įveik­ti vie­nu pri­sė­di­mu ir su ke­liais ana­li­ti­kais bei as­me­ni­nės mi­nist­ro nuo­mo­nės pa­grin­du pa­ren­ka­mais kad­rais. Tai tu­rė­tų bū­ti ob­jek­ty­viai su­pran­ta­ma, ir nai­vu bū­tų ti­kė­tis per­tvar­kos per ke­le­rius me­tus. Bet ar­tė­ja rin­ki­mai, ir opo­zi­ci­ja, pa­mai­ti­na­ma dar ir ru­sų du­ji­nin­kų pi­ni­gais, tri­na del­nais. Vis­kas, kas ten vyks­ta, yra jiems tik į nau­dą.

 

Ir čia ne Sek­mo­ko, ne Šve­do, ne Čiuk­šio, ne Ku­bi­liaus ar ku­rio nors kler­ko pro­ble­ma. To­ji ma­ka­ly­nė bu­vo rau­gia­ma vi­są so­viet­me­tį ir ne­pri­klau­so­my­bės dvi­de­šimt­me­tį. Pa­ju­din­ti iš­drį­so ši­ta Vy­riau­sy­bė, bet su­val­dy­ti pa­dė­ties ne­pa­jė­gia. Per daug pro­ble­mų, per ma­žai žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų jas pa­dė­ti spręs­ti. Ir su­gal­vo­ti, kaip spręs­ti. Pri­pa­žin­ti tai vie­šai bū­tų sa­vi­žu­dy­bė, tad te­lie­ka slėp­ti ar­ba ig­no­ruo­ti, ar­ba vai­din­ti. Ir to­dėl bet ku­ris, ku­ris pa­lie­ka lai­vą, yra ar­ba iš­da­vi­kas, ar­ba skys­tab­lauz­dis. Ar­ba dar koks nors.