Pats žodis mobingas, kuris reiškia gaujos puolimą, pradžioje ir vartotas tyrinėjant gyvūnus, po to – mokinių elgesį, dar vėliau – darbuotojų tarpusavio santykius.

Teroras darbiniuose santykiuose

Galima sakyti: atsirado darbiniai santykiai, atsirado ir mobingas – bandymas „išėsti“. Visuomet atsiranda tokių, kurie išgyventi ar pasiekti karjeros bando juodindami kitus, apkalbėdami, pašalindami konkurentus, baugindami, ar tiesiog asmenines psichologines problemas perkelia ant „baltos varnos“.

Galima pastebėti sąsajų ir su visuomenės modernėjimu, spartėjančiu gyvenimo tempu, didėjančiais darbo krūviais, reikalavimais, ekonominiais pokyčiais ir bendra konkurencine aplinka. Puolantieji tampa žymiai išradingesni, prisideda naujos technologijos – elektroninis paštas, internetas, socialiniai tinklai ir kt.

Be to, mobingą taiko ir darbdaviai, kai darbuotojus ginantys teisės aktai apsunkina legalias nepageidaujamo žmogaus atleidimo procedūras. Pavyzdžiui, per sunkmetį vienos įmonės vadovas darbuotojams tiesiogiai įvardijo žmones, kurių reikia atsikratyti. Kadangi paaiškinta, jog įmonė kitaip neišgyvens – užvirė tikras pragaras.

Iš darbo – „savo noru“?

Užsienyje apie mobingą darbovietėse pradėta kalbėti praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Pradžioje – Švedijoje, kai susirūpinta, kodėl tiek daug darbingo amžiaus žmonių išeina į pensiją. Paaiškėjo, kad priežastis – nuolatinis iki pusės metų ir ilgiau trunkantis psichologinis teroras, kuris ir pavadintas mobingu.

Lietuvoje rimtesni tyrimai pradėti prieš 6 ar 7 metus. Buvo apklausti Kauno pedagogai – nustatytas ryšys tarp mobingo ir širdies ligų.

Kodėl bendradarbiai gali imti uiti kolegą?
 

Žemina tie, kurie nepasitiki savo jėgomis ir negali kovoti su konkurentu sąžiningomis, sveika konkurencija paremtomis priemonėmis. Sukuriamas psichologinis diskomfortas darbščiam ir gabiam darbuotojui daugeliu atveju garantuoja jo produktyvumo kritimą, o kartu uždega žalią šviesą konkurentui. Tokia ta formulė.

Kokie įmanomi žeminimo, darbo trikdymo tipai?

Galima būtų tuos puolimo veiksmus išskirti į kelias grupes. Pavyzdžiui, bendraujant, arba vadinamasis puolimas komunikacijos srityje. Neleidžiama žmogui išsakyti savo nuomonės, jis nuolatos pertraukinėjamas, aprėkiamas, koneveikiamas, sulaukia grasinimų, jį lydi smerkiantys žvilgsniai ar vengimas bendrauti. Tai vieni iš dažnesnių būdų.

Dažnas atvejis, kai kolegoms tiesiog uždraudžiama bendrauti, su žmogumi elgiamasi kaip su „tuščia vieta“. Pašaipos, apkalbos, tyčiojamasi iš kalbėjimo, eisenos, skiriamos žeminančios ar beprasmės darbinės užduotys. Dažnai girdime, kad vienas kolega kažkoks „ne toks“, gal net serga kokia nors psichikos liga. Tokiam žmogui gali būti atvirai pasiūlyta pasitikrinti psichiką.

Skleidžiama nuomonė, kad auka nieko nesugeba, jo darbas nuolatos kritikuojamas, žodžiu, pats blogiausias darbuotojas. O kad tą „įrodytų“, pavyzdžiui, gali ištrinti įrašus kompiuteryje, sugadinti ataskaitą, skirti darbą jau iš anksto žinant, kad žmogus negalės jo gerai atlikti, ir pan. Kartais griebiamasi grasinimų fiziškai susidoroti ar net panaudojama fizinė jėga, priekabiaujama seksualiai.
Auka gali būti ir išprievartauta.

Auka tampa „prastu“ darbuotoju

Dažniausiai siekiama įvairiausiais būdais sukurti nepakeliamas sąlygas, kad auka išeitų pati arba būtų atleista kaip „prastas“ darbuotojas. Iš tiesų, ilgai terorizuojamas darbuotojas gali pateisinti „lūkesčius“ – sutrinka dėmesys, imama klysti, žmogus nebesuvaldo emocijų – „pratrūksta“, mažiau laiko lieka darbui ar apskritai imama piktnaudžiauti ligos lapeliais ar net svaigalais.

Ne paslaptis, kad kiekviename darbe pasitaiko įvairaus pobūdžio juokų, apkalbų ir situacijų, kada reikėtų atkreipti dėmesį, jog bendravimas peržengė ribas.

Pavieniai juokeliai ir apkalbos – tai dar ne mobingas. Sunerimti reikia tuomet, kai tai vyksta nuosekliai ir ilgą laiką.

Kaip gali padėti sau?

Daroma akivaizdi žala tiek darbui, tiek nuotaikai, tiek rezultatams. Krinta produktyvumas, suprastėja darbo kokybė. Slogi nuotaika perauga į depresiją ir kitas ligas. Mobingo aukos savo savijautą „parneša“ ir į namus, nukenčia ir asmeniniai santykiai, dažni skyrybų atvejai.

Auka ne visada reaguoja tinkamai ir įsitraukia į jai primestą žaidimą. Interviu su ligoninėn patekusiomis mobingo aukomis rodo, jog dažna iš jų buvo įsitikinusi, kad elgėsi teisingai. Vadinamieji „moberiai“ nėra išskirtinio intelekto asmenybės, naudoja primityvius, bet veiksmingus psichologinio smurtavimo metodus, nes taiko į jautriausias vietas.

Kur kreiptis, jei niekas tavęs negirdi?

Jeigu vadovas nėra vienas iš puolančiųjų, reikia eiti pas vadovą. Jeigu taip elgiasi pats vadovas – ieškoti kito darbo... Žinoma, jeigu negaila sveikatos – galima pradėti kovą, bet turbūt nesunku suprasti, kiek tai kainuoja laiko, pinigų, sveikatos – o ir kaip dirbti toliau tokioje aplinkoje, juolab kad ir baigtis – visiškai neaiški. Žinoma, jeigu žmogus buvo neteisingai atleistas, būtina kreiptis į teismą. Teisinė, psichologo, mobingo konsultanto pagalba niekada nepakenks. Bet pirmas atramos šaltinis – šeima, artimieji, draugai, panašaus likimo žmonės. Dažnas, o ypač vyrai, slepia nuo artimųjų darbe patiriamus nemalonumus, kol galiausiai ima irti pati šeima – artimieji nesupranta, kas vyksta...

Garsiausi mobingo atvejai

Skaičiuojama, kad Vokietijos kompanijos dėl mobingo patiria žalą nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų per metus. Tai – ir negautos pajamos, ir kompensacijos, ir teisminės išlaidos. Reikia įvertinti, kiek išleidžiama aukos gydymui arba socialinėms išmokoms, jei ji tapo laikinai nedarbinga arba neįgali.
Dar 9 praėjusio amžiaus dešimtmetyje švedų ekonomistas Johansonas pastebėjo, kad pigiau yra pripažinti mobingą, taikyti profesinę reabilitaciją, gerinti darbo aplinką nei prarasti lėšas, susijusias su sveikatos sutrikimais, ankstyvu išėjimu į pensiją, teisinėmis išlaidomis ir kt.

Jeigu kalbame apie teismines išlaidas, tai Vokietijos Badeno-Württenbergo teismas iš kompanijos „Daimler-Chrysler“ priteisė 25 tūkstančių eurų kompensaciją už patirtą psichologinį skausmą. Vadybininkas įrodė, kad jį metus terorizavo šios kompanijos valdybos narys. Didžiojoje Britanijoje aukai priteista milijonas svarų, o vieno Australijos kalėjimo darbuotojas gavo pusės milijono dolerių kompensaciją. Užsienio šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, į šią problemą žiūrima labai rimtai.

Parengta pagal Balsas.lt