Žvilgsnis

Teskto dydis: A+ A-

Žudantis abejingumas1387

Daiva Repečkaitė, Savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-05-20
Žudantis abejingumas
© sxc.hu
Žmonės iš Afrikos plūsta į Europą.

Viduržemio jūroje įžūliai ignoruojami netoliese praplaukiančių laivų iš bado mirė dešimtys afrikiečių migrantų. Niekam nepanorus prisiimti atsakomybės už pagalbos prašančius žmones, abejingumas baigėsi jų mirtimi. BBC pranešė apie kelis kartus didesnį galbūt nuskendusių migrantų skaičių – valtyje jų esą buvę 600, o jūra jau išplovė į krantą 16 kūnų. Taip pasakoja Italiją pasiekę migrantai.

Britų dienraštyje „The Guardian“, remiantis dviejų tragediją išgyvenusių afrikiečių parodymais, teigiama, kad keli NATO kariniai daliniai, patruliuojantys jūroje, ignoravo pagalbos prašymus. Tai karinis blokas skubiai paneigė. Kol kas aiškinamasi, kas paliko mirti žmones, tarp kurių buvo ir kūdikių.
Skęsta mele
 
„France24“, Prancūzijos vyriausybės finansuojamas tarptautinis kanalas anglų kalba, pirmadienį įkėlė prancūzų pasiteisinimą: Prancūzijos laivynas ir NATO gynėsi, esą arti buvęs lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ ignoravo pagalbos prašymus. Šis lėktuvnešis priklauso Prancūzijos laivynui, juo naudojasi NATO lėktuvai.
Pasak laivyno atstovų, jokio ryšio su migrantų valtimi nebuvo. Vienintelis tose apylinkėse nurodytu laiku patruliavęs NATO laivas – italų „Garibaldi“, kuris buvo už 100 jūrmylių ir jokio ryšio su valtimi taip pat neužmezgė. Gavęs oficialius paneigimus, „Guardian“ sušvelnino savo antraštę ir „NATO daliniai“ pakeitė „europiečių kariniais daliniais“, kurie, dviejų liudininkų teigimu, priklauso NATO.
 
Laikraštis teigia išsiuntęs daugybę paklausimų ir išsiaiškinęs, kad minimas lėktuvnešis turėjo būti „Charles de Gaulle“, kuris tą dieną buvo Viduržemio jūroje. Kaip teigiama atnaujinime, tuoj pat paneigę šį kaltinimą Prancūzijos laivyno atstovai vėliau atsisakė komentuoti ataskaitas, kurias „Guardian“ pavyko gauti ir kurios rodo, kad teiginiai, jog „Charles de Gaulle“ tuo metu jūroje nebuvo, yra netiesa.
 
Abejingumui ribų nėra
 
„Guardian“ duomenimis, valtyje buvo 72 migrantai, jų tikslas buvo pasiekti Italijos Lampedūzos salą. Kapitonas pastebėjo kuro nutekėjimą, bet nutarė nenutraukti kelionės, o pasibaigus kurui, valtis liko dreifuoti jūroje 16 dienų. Pradžioje įgulai pavyko telefonu susisiekti su kunigu Italijoje. Ryšys buvo palaikomas, kol išseko telefono baterijos. Kunigas Italijos institucijoms pranešė apie valtį, buvo patikslinta galima jos buvimo vieta, ir pakrantės apsaugos tarnyba pažadėjo, kad pagalba bus suteikta.
 
Liudininkų teigimu, netrukus pasirodė karinis sraigtasparnis, kuris davė valties keleiviams vandens bei sausainių, bet jokia gelbėjimo valtis taip ir neatplaukė. Nė viena šalis dar neprisipažino atsiuntusi tokį sraigtasparnį. Italijos institucijos kreipėsi į Maltą, siūlydamos apsiimti gelbėti migrantus, bet Malta nesiėmė veiksmų. Galiausiai valtis pridreifavo prie lėktuvnešio, keleiviai matė iš jo pakylant du lėktuvus, bet pagalbos nebuvo sulaukta.
Per tą laiką baigėsi maistas ir vanduo, vienas po kito mirė valties keleiviai. Galiausiai valtis buvo išplauta į Libijos krantus. Šios šalies saugumo pajėgos likusius gyvus valties keleivius sulaikė. Iš 11 išgyvenusiųjų dar du mirė pasiekę krantą. Remiantis „Guardian“ duomenimis, valtyje buvo 47 etiopai, septyni nigeriečiai, šeši ganiečiai ir penki sudaniečiai – kai kurie iš jų būtų turėję teisę prašytis politinio prieglobsčio dėl jų valstybėse vykstančių konfliktų. Jauniausias valties keleivis buvo tik metų amžiaus.
 
Niekam nepriklausantys pabėgėliai
 
ES šalys tveriasi sienomis nuo desperatiškai iš skurdo ir ginkluotų konfliktų gniaužtų bėgančių žmonių. Ir tai daro cituodamos žmogaus teisių deklaracijas ir suokdamos apie demokratiją.
 
Kita vertus, ES institucijose dirbantiems asmenims dažnai nuoširdžiai rūpi imigrantų integracija ir gerovė. Tariamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, nustatomi politikos prioritetai, skiriamos lėšos, mokomasi iš klaidų. Tikėtina, kad ir NATO darbuotojai gauna instruktažą, kaip padėti imigrantams, ir tiki prireikus įgyvendinsią teisingumą. Tačiau visa tai, pradedant nuo skelbiamo pasiryžimo pagelbėti atvykėliams ir baigiant specializuotomis programomis, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus imigrantams, skirta tiems, kurie jau atvyko į konkrečią šalį ir gavo joje kokį nors statusą. Jau atvykę ir užsiregistravę žmonės tampa tam tikros šalies „nuosavybe“, už juos prisiimama bent šiokia tokia atsakomybė. Visa tai negalioja tiems, kurie savo kelionės tikslo dar nepasiekė, o gal niekada ir nepasieks. Jie oficialiai yra „srautas“, „antplūdis“, o ne individai.
 
16 dienų dreifavusios valties istorija turėjo visus komponentus, kad žiniasklaida į ją atkreiptų dėmesį: nukentėjo vaikai, nemaža dalis keleivių būtų turėję formalią teisę į prieglobstį, o migrantų nelaimę, kaip rašo „The Guardian“, lemtingai paveikė mirtina nesėkmės, biurokratijos ir abejingumo kombinacija. Daug panašių istorijų neturi tokio emocinio poveikio, tačiau yra ne mažiau iškeltinos į viešumą, kad sprendimų priėmėjai pripažintų: jie patys sutrikę, nežino, ką daryti su šiais žmonėmis, ir dėl valstybių patogumo yra linkę daryti išlygą baziniams principams, kuriais remiasi jų atstovaujamos institucijos.

Komentarai

Kiti rubrikos straipsniai

Kas valdys internetą?11728

18 laipsnių šilumos – klimato kaita?12270

Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis12189

Kas valdys internetą? 18 laipsnių šilumos – klimato kaita? Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis
 

Vandens pasigaminsime, vaikų – ne 1499

Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis1968

Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti2666

 Vandens pasigaminsime, vaikų – ne Ten, kur žmonės pasijunta žmonėmis Kalbą reikia branginti, bet ji negali nekisti
 

Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė?2323

Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?1780

Kainos: kodėl viskas brangsta?1684

Teroras darbe – modernėjančios visuomenės pasekmė? Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą? Kainos: kodėl viskas brangsta?
Visi rubrikos straipsniai


Daugiau TIESOJE