Pasak diskusiją moderavusio Paulo A.Goble‘o, kuris yra buvęs JAV Valstybės sekretoriaus Jameso A.Bakerio specialusis patarėjas Baltijos šalių klausimais, „pernelyg daug žmonių Lietuvoje ir Jungtinėse Valstijose, išgirdę apie sausio 13-ąją, pagalvoja apie kokias nors futbolo rungtynes, o ne apie įvykį, pakeitusį pasaulį, nors dėl to, kas tą vakarą dėjosi Vilniuje, tapo neįmanomas sovietų imperijos išlikimas“.

 

1977 metais pirmąkart į Lietuvą atvykęs Davidas Satteris, buvęs „The Wall Street Journal“ specialusis korespondentas laidoje sakė Baltijos šalimis susižavėjęs vaikystėje, stebėdamas pavergtųjų šalių demonstracijas Čikagoje. Buvęs JAV Kongreso narys Donas Ritteris prisiminė, kad kai kuriems kitiems politikams pats „pavergtųjų tautų“ pavadinimas atrodė įtartinas ir jei ne išeivių bendruomenės, Kongresui nebūtų pakakę ryžto paremti Lietuvą. Jis vadovavo po tragiškų įvykių Vilniuje į Lietuvą atvykusiai delegacijai.

Tuometė JAV Visuomeninio radijo (NPR) korespondentė Ann Cooper pasidalino šiltais prisiminimais apie priešais parlamentą gyvenusią ir grupę užsienio žurnalistų priėmusią šeimą bei tai, kaip Vytautas Landsbergis gražia anglų kalba jos kolegų paklausė – „Ar tiesa, kad prezidentas Bushas užmiršo Lietuvą, nes dabar rūpinasi Persijos įlanka?“

 
Be kitų, į laidą įtrauktas ir Vytautas Landsbergis, joje taip pat pateikiami tuomečio jo atstovo spaudai, dabartinio Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio prisiminimus, aktyvių lietuvių išeivijos veikėjų, Lietuvos trumpabangininkų atstovo Remigijaus Vaičiaus interviu ir specialią P.Goble‘o padėką šiems informaciją be pertraukos visame pasaulyje teikusiems radijo mėgėjams, buvusių „NewsWeek“ ir „Washington Post“ žurnalistų pasakojimus.

 
Vašingtono žiniasklaidos muziejaus „Newseum“ įrašų studijoje filmuojamą laidą stebėjo apie 150 žmonių – JAV administracijos, Kongreso, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvių bendruomenės Vašingtone nariai, buvę „Amerikos balso“ bendradarbiai. Viena jų, dabartinė LTV laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė sako, kad rengti laidą kartu su Paulu A.Goble‘u – ir garbė, ir iššūkis. „Taip nutiko, kad 1991-uosius sutikau Vašingtone ir į Vilnių per Maskvą išskridau jau po to, kai kariškiai užėmė spaudos rūmus; minint lemtingų įvykių metines vėl teko būti Vašingtone. Tik visai nemaniau, kad po dvidešimties metų pasiruošimą laidai ir ką jai nufilmavau, aptarinėsiu su P.Goble‘u“.