Naujausias M. Crichtono romanas „Baimės būsena“, apdovanotas „The American Association of Petroleum Geologists Journalism“ premija, yra pats geriausias pavyzdys, kaip lengvai skaitomas nesudėtingo siužeto grožinis kūrinys gali peraugti savo žanro rėmus ir tapti šiuo tuo daugiau.

 

Knyga prasideda įprastai: kažkas netikėtai žūsta (taip prasideda ir visi D. Browno romanai). Tuomet kažkas imasi tai tirti ir susiduria su blogiu. Toliau vyksta nelygi kova – gėris nuolat pralaimi. Pabaigoje, kai jau beveik nelieka vilties, gėris netikėtai laimi. Pasakos pabaiga: jie gyveno ilgai ir laimingai.

 

Tačiau šalia visai nesvarbaus ir jokios gilesnės prasmės neturinčio siužeto M. Crichtonas pateikia tokį stiprų mokslinės informacijos ir beveik filosofinių apmąstymų užtaisą, kad net didžiausias skepticizmas palaidojamas po netikėtų minčių lavina.

 

Pasirinkta tema – ekologija. Naujausia ir madingiausia ideologija, teigianti, kad jei ir toliau taip teršime savo Motiną žemę, visi mirsime nuo savo pačių rankos.

 

Atrodytų, kad stoti prieš tokį madingą ir tikrai gėrio kupiną reiškinį – daugiau nei beprotiška.

 

Man dar neteko įtikinti nė vieno „žaliojo“, kad visa ši kova už gamtos išsaugojimą – totali nesąmonė. Juk paprastam žmogui nepadarysi įspūdžio, pacitavęs kokį nors mokslo ar filosofijos autoritetą. Nepadarysi įspūdžio ir faktais, kad žemė atsirado iš chaoso, kad ji yra veikiama ne „atsinaujinančių“, o negrįžtamų procesų. Kaip žirniais į sieną.

 

Vienintelė išeitis – tokios knygos kaip „Baimės būsena“, kurioje nagrinėjamas ekologinių teorijų „moksliškumo“ laipsnis. Gilinamasi į pačią gamtos prigimtį ir kiek sutirštintais pavyzdžiais bandoma parodyti, kaip toli didžiausi ekologijos šalininkai yra nuo supratimo, jog laukinė gamta – ne „rojus žemėje“, o tikras pragaras.

 

Ne su viskuo, kas parašyta šioje knygoje, galėčiau sutikti. Tačiau nepaisydamas visų minusų turiu pripažinti: jei norite maloniai praleisti laiką su knyga, „Baimės būsena“ yra pats geriausias pasirinkimas.

 

Ypač „žaliesiems“, kurie mano, kad kovoja už geresnį pasaulį. Pamiršdami, kad to paties siekė ir fašistai. Mes visi žinome, kur tai nuvedė.

 

Įdomus faktas: M. Crichtonas yra vienintelis pasaulio autorius, įtrauktas į Guinneso rekordų knygą, nes pagal jo romaną sukurtas filmas „Juros periodo parkas“ pačią pirmą savaitę tapo žiūrimiausias, knyga „Demaskavimas“ – skaitomiausia, o pagal jo scenarijų sukurtas „Ligoninės priimamasis“ – populiariausias televizijos serialas!